Neskelbti dvarų istorijos šaltiniai (be Mažosios Lietuvos)
LTNors privačių dvarų ir jų savininkų bajorų vaidmuo negali būti vertinamas vienareikšmiai, tačiau daugiau negu penkis šimtmečius gyvavę dvarai yra neatsiejama Lietuvos kraštovaizdžio, krašto istorijos dalis. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau entuziastų, tyrinėjančių vieną ar kitą Lietuvos regioną. Straipsnio tikslas – paskatinti ir padėti bandantiems tyrinėti dvarus, nes rašant apie dvaro raidą, jo savininkus nuo ankstyviausio paminėjimo tenka raustis kelių amžių dokumentuose, o tai nėra paprasta. Straipsnyje analizuojami ir apibendrinami surinkti gausūs ir iki šiol neskelbti Lietuvos dvarų istorijos šaltiniai, saugomi įvairiuose Lietuvos archyvuose bei rankraštynuose. Svarbiausi LDK laikų dvarų istorijos šaltiniai – dvarų ir giminių archyvai bei teismų aktų knygos. Vienas reikšmingiausių dvarų istorijos šaltinių yra jų inventoriai arba registrai. Atskiruose skyriuose aprašomi mažiau žinomi dvarų istorijos šaltiniai: bažnytinių dvarų dokumentai, inventoriai, LDK dūmų ir padūmės mokesčių surašymai, dvarų dokumentai carinės Rusijos įstaigų fonduose, valstybinių dvarų dokumentai. Žinių apie dvarus pateikia teismų fondai, 1831 m., 1863–1864 m. sukilimo dalyvių dvarų sekvestrai ir konfiskavimai, Vilniaus ir Kauno gubernijų valdymo įstaigų fondai, bankų bylos, bajorų savivaldos fondai. Palyginti nemažai medžiagos dvarų istorijoms Lietuvos archyvuose ir bibliotekų rankraštynuose. Lietuvoje nepavyko aptikti nė vieno Šilalės dvaro ir miestelio inventoriaus. Todėl apie dalį dvarų tyrinėtojams teks rašyti iš pagalbinių šakinių, dūmų tarifų, mokestinių sąrašų, revizinių surašymų ir kt.Reikšminiai žodžiai: Bajorų luomas; Dvarų archyvai; Dvarų inventoriai; Dvarų ir giminių archyvai; Dvarų kilmė; Dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas; Dūmų ir padūmės mokesčių surašymai; Istorijos šaltiniai; Kultūros paveldas; Lietuvos dvarų istorija; Neskebti šaltiniai; Teismų aktų knygos; Žemės reformos įstatymas; Archives of estates and kindred; Census of the Duma of Treasury Commission; Court books; Cultural heritage; Estate inventories; Estates archives; Historian information; Law on Land Reform; Lithuania; Lithuanian estates history; Noblemen; Origin of esatates; Sequestration and confiscation of estates; Undisclosed sources.
ENAlthough the role of private manors and their owners noblemen cannot be evaluated unambiguously, the manors that existed for more than 500 years are an inseparable part of Lithuanian landscape and regional history. The number of enthusiasts exploring Lithuanian regions has been lately increasing. The aim of the paper is to encourage and help manor researchers, because they have to delve centuries-old documents when writing their papers on the development of manors and their owners from the earliest mention, which is not easy. The paper analyses and generalises the collected numerous historical sources of Lithuanian manors, which have not been published to date and which are kept in various Lithuanian archives and manuscript databases. The most important historical sources of manors of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) are the archives of manors and families and the court books, as well as the inventories or registers. Individual chapters discuss less known sources of manor history: documents and inventories of church manors, inventories of GDL dūmas (household) and padūmė taxes, manor documents in the stocks of the Tsar Russian authorities and documents of state manors. Information about manors is also provided by court stocks, sequestrations and confiscations of manors of the participants in the 1831, 1863–1864 rebellions, stocks of Vilnius and Kaunas guberniya governing authorities, bank files, and self-government stocks of noblemen. A relatively large number of material on manor history is kept in the Lithuanian archives and library manuscript databases. None inventory of Šilalė manor and town has been found in Lithuania. Therefore, the researchers of some manors will have to write basing on auxiliary branch dūmas tax rate lists, revisory inventories, etc.
- Kultūros paminklų apsaugos įstaiga Lietuvoje / Nastazija Keršytė. Kultūros paminklai. 2001, 8, p. 77-90.
- Lietuvos Metrika. Knyga 3 (1440–1498); Užrašymų knyga 3 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Lina Anužytė, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Žara, 1998. 166 p.
