Užnemunės liturginiai indai - krašto istorijos šaltiniai

LTStraipsnyje analizuojami Vilkaviškio vyskupijos liturginių indų įrašai, siekiama pristatyti XVII-XIX amžiaus liturginius indus kaip vertingą istorijos šaltinį ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais atskleisti, kokio pobūdžio kultūrinę informaciją šie šaltiniai teikia. Atskleidžiama, kad istorinės informacijos teikiantieji įrašai paprastai buvo talpinami liturginių indų pėdoje. Užnemunėje išlikę įrašai ar heraldiniai ženklai daugiausiai duomenų teikia parapijų, kai kurie – vienuolynų istorijai. Neretai jie liudija bažnyčiose įsteigtų brolijų veiklą, gali patikslinti jų indulto gavimo datą. Tyrimas taip pat atskleidžia Katalikų bažnyčioje vyravusią praktiką neturtingas, nuo gaisro ar vagystės nukentėjusias, taip pat naujai statytas bažnyčias šelpti liturginiais indais, perimtais iš pasiturinčių parapijų. Kartu pastebėta, kad neretai į šias bažnyčias iškeliaudavo seni, tačiau menotyriniu, taip pat ir istoriniu požiūriu itin vertingi indai. Kai kurie liturginiai indai ne mažiau svarbūs renkant duomenis apie vienos ar kitos didikų giminės asmenis. Nuo XVIII amžiaus antrosios pusės vis dažniau pasitaiko įrašų, leidžiančių teigti, kad dovanojęs indą asmuo priklausė ne didikų, bet praturtėjusių valstiečių ar smulkiųjų bajorų luomui, taigi tokie indai yra turtinių visuomenės santykių kaitos liudijimas. Autorė daro išvadą, kad kiekvienas net ir trumpiausias, liturginio indo įrašas teikia vertingos, kartais intriguojančios istorinės informacijos, atgaivina ir aktualina juose minimų asmenų atminimą.Reikšminiai žodžiai: Auksakalystė; Inskripcija, Vilkaviškio vyskupija; Istorijos šaltiniai; Liturginiai indai; Užnemunė; Vilkaviškio vyskupija; Bishopric of Vilkaviškis; Historical sources; Jeweller's art, liturgical utensils; The Diocese of Vilkaviškis; The gold jewellery; The liturgical utensils; Užnemunė.

ENThe article analyses liturgical utensils of the diocese of Vilkaviškis. It aims to present liturgical utensils of the 17th–19th c. as a valuable source of history and, based on specific examples, to reveal the nature of cultural information these sources provide. The author reveals that entries providing historical information were usually made on the foot of liturgical utensils. The entries or heraldic marks preserved in Užnemunė provide historical materials for the history of parishes and monasteries. Sometimes they describe the activities of brotherhoods of churches. The research also reveals the prominent practice of the Catholic Church to provide poor churches, which had suffered from fire, as well as newly constructed churches with liturgical utensils taken from richer parishes. The author also notes that sometimes these churches were provided with old yet very valuable utensils from the point of view of art and history. Certain liturgical utensils are not less important when collecting data about representatives of one or another noble family. From the second part of the 18th c. the number of entries allowing to claim that the donating person did not come from a noble family but from a rich peasant family was increasing. Therefore, these utensils demonstrate changes in material relations in society. The author concludes that every, even the shortest entry of a liturgical utensil, provides valuable and sometimes intriguing historical information and revives the memory of the persons it mentions.

• Teologija / Theology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History