Kokie atėjome į Sąjūdį : Lietuvos visuomenė XX a. 6-9-uoju dešimtmečiais

LTDabar madinga pusę amžiaus trukusį sovietinį laikotarpį vaizduoti kaip absoliutų blogį, gilią duobę tautos istorijoje, kurioje kapstėsi homo sovieticus. Straipsnyje aptariama, kaip atrodė Lietuvos visuomenė XX a. 6 – 9 dešimtmečiais. Pasibaigus stalininiam terorui, vykstant industrializacijai, iš esmės pasikeitė Lietuvos Respublikos gyventojų pasiskirstymas pagal veiklos sritis. Žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius sumažėjo, o industrinės srities darbuotojų santykis per tą patį laiką padidėjo. XX a. antroje pusėje galutinai sulietuvėjo miestai. Tuo Lietuva iš esmės skyrėsi nuo Latvijos ir Estijos. Tautinę Lietuvos, ypač miestų, gyventojų sudėtį nulėmė didelis natūralus prieaugis ir industrializacijos respublikoje ypatumai. XX a. antroje pusėje Lietuvoje susiformavo gausi inteligentija. 1959 m. protinį darbą dirbę asmenys sudarė 16,6 proc., o 1989 m. – 33,5 proc. visų dirbusiųjų gyventojų. XX a. 9 deš. pabaigoje lietuviai sudarė per 70 proc. komunistų partijos ir apie 80 proc. komjaunimo organizacijos narių. Partinės ir administracinės valdžios aparate, tarp vadovaujamas pareigas užimančių ūkio, kultūros, švietimo ir mokslo darbuotojų lietuvių santykis svyravo nuo 70 iki 90 procentų. Straipsnyje daroma išvada, kad vietos komunistų lietuviškumas palengvino Lietuvos kelią į Nepriklausomybę. Lietuvos komunistų partija vienintelė Sovietų Sąjungoje išėjo iš visasąjunginės kompartijos ir tapo savarankiška partija, pripažino ir pasmerkė praeities nusikaltimus.Reikšminiai žodžiai: Demografiniai procesai; Demografinė padėtis; Industrializacija; Lietuvos persitvarkymo sąjūdis; Migracija; Sovietmetis; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Urbanizacija; Švietimas; Demographical processes; Demographical situation; Education; Industrialisation; Lithuania; Lithuanian revival movement; Migration; Soviet Union; Soviet period; Urbanisation.

ENIt has been a recent tendency to depict the half-century Soviet period as absolute evil, a deep pit in the nation’s history, in which homo sovieticus floundered. The paper presents a picture of Lithuanian society in the 1950s–1980s. After the Stalin terror was over and industrialisation took place, the distribution of Lithuania’s population by the area of activity basically changed. The number of agricultural workers dropped, whereas the number of industry workers increased during the same period. In the second half of the 20th c. cities finally became Lithuanian. This key feature made Lithuania distinct from Latvia and Estonia. The national composition of Lithuania’s residents, in particular urban dwellers, was determined by a large natural increase of population and the peculiarities of industrialisation in the republic. The intelligentsia grew in the second half of the 20th c. In 1959 persons doing intellectual work made 16.6%, whereas in 1989 their share increased to 33.5% of all working people. At the end of the 1980s Lithuanians constituted over 70% of the members of the Communist Party and around 80% of the members of Comsomol. Lithuanians accounted for 70–90% among economic, cultural, educational and research workers in top management positions in the apparatus of party and administrative authorities. The paper draws a conclusion that the Lithuanian nationality of local communists facilitated Lithuania’s road to Independence. The Lithuanian Communist Party was the only party in the Soviet Union to withdraw from the all-union communist party and become independent, and consequently to recognise and condemn the crimes of the past.

• Didieji Lietuvos miestai ir gyventojų migracijos alternatyvos (1944–1989 m.) / Vitalija Stravinskienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2016, t. 24, p. 65-76.
• Kaimų tuštėjimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmetyje: tarp provincijos gyvenvietės, miesto ir Vilniaus / Vitalija Stravinskienė. Lietuvos istorijos metraštis. 2016, 2015/1, p. 97-114.
• Lithuanian labor migrants and the construction of the western Siberian oil-gas complex in the late USSR / Rasa Čepaitienė and Vera Kliueva. Journal of Baltic studies. 2021, vol. 52, no. 3, p. 327-356.
• Rytų ir Pietryčių Lietuva ir sovietų etninė-demografinė politika (1944–1964 m.) / Vitalija Stravinskienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 19, p. 124-134.