Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose. Istoriniai tyrimai

LTXVI ir XVII a. dokumentai faktiškai nepadeda tiksliau lokalizuoti patrankų liejyklos. XVIII a. jos vieta jau tampa ginčytinų sklypų tarp Radvilų ir karmelitų valdų riba. Dėl to šioje vietoje visą XVIII a. buvo tuščia, sklypai naudojami daržams. Šiandien galime konstatuoti, kad liejykla buvo nuo Totorių gatvės link pilies, maždaug sklypų, 1808 m. pažymėtų 827 numeriu, vietoje. Nuo valdovo arklidžių ją skyrė kelias į pilį. Kaip ir arklidės, liejykla buvo pastatyta valdovo arba pilies žemėje. Šiuos sklypus Radvilos pradėjo savintis vėliau. Pats pavadinimas „Puškarnia“ iš pradžių reiškė liejyklą ir prie jos buvusius ją aptarnaujančių amatininkų namus bei daržus, o vėliau šiuo vardu imta vadinti visą teritoriją tarp Neries, Kačergos, Vilniaus gatvės ir pilies. Taigi liejykla atrodo užėmė nemažą plotą, dalis jos amatininkų sklypų glaudėsi arčiau vienuolyno. Baigiant šį tyrimą, tenka pripažinti, kad jis toli gražu neišsemia teritorijos, vadinamos Puškarnia, problematikos. Reikėtų atlikti atskirų sklypų ir posesijų išsamesnius istorinius tyrimus, susirasti privačius jų savininkų archyvus, įjungiant ir XIX a. medžiagą, kurioje dar gali būti ankstesnių savininkų paminėjimų. Kaip matyti iš mūsų tyrimo, kai kurie savininkai čia valdė dvarelius net po keletą šimtų metų. Ypač svarbi būtų P. Požniako ir M. K. Katilo dvarelių lokalizacija, ji padėtų tiksliau nustatyti liejyklos vietą. Tenka apgailestauti, kad šioje teritorijoje po II pasaulinio karo vyko intensyvus užstatymas be archeologinių tyrimų. Šiandien daug kas negrįžtamai prarasta. Vilniaus Puškarnios tyrimai turėtų būti tęsiami.Reikšminiai žodžiai: Karalienės Barboros Radvilaitės rūmai prie Neries; Karmelitų vienuolynas ir Šv. Jurgio bažnyčia; Miesto istoriniai tyrimai; Pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia); Patrankų liejyklos ("Puškarnios") teritorija; Privatūs pastatai; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Radvilų rūmai prie Vilniaus vartų; Vilnius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Šaltinių tekstai; Monastery of Carmelites and St. George Church; Private buildings; Texts of sources; The Family of Radvilos; The Palace of Jonušas Radvila near Vilnius street; The Palace of the Qeen Barbora Radvilaitė; The Territory of Vilnius Cannon Foundry; Town historical research; Vilnius; Vilnius cannon foundry ("Puškarnia") territory; Vilnius town; XVI-XVIII c.

ENDocuments of the 16th and 17th c. do not help accurately localise the cannon foundry. In the 18th c. its localisation plot became the objects of disputes plot between the Radziwiłł family and the Monastery of Carmelites. This was the reason why this place was empty throughout the 18th c., and its plots were used for gardens. Today, one can state that the cannon foundry was located between the present Totorių street on the land parcel numbered 827 marked on the plan of 1808. The path to the castle separated it from the ruler’s stables. Like the stables, the foundry was built on the ruler’s lands on the land of the castle. These parcels went into the Radziwiłł property later. The name “Puszkarnia” first ment the foundry and names and gardens of craftsmen working in it. Later this name was used to refer to the whole territory between the Neris River, the Vilnius street and the castle. The foundry occupied a rather big territory and many of the parcels of its craftsmen were located closer to the monastery. It should be noted that this research has not fully covered the problem of the territory of the so-called Puszkarnia. More extensive research of individual parcels and possessions are required. Archives of their owners, including the material of the 19th c., should be found. As it can be seen from our research, some owners owned estates here for several centuries. The localisation of estates of P. Požniakas and M. K. Katilas is very important. It would help identify the location of the foundry. Unfortunately, after WWII, a great many of construction works and archaeological studies were performed here. The research of Vilnius Puszkarnia should be continued further.