Kreivasis miestas

LTPriešais Gedimino kalną esančioje Sapieginės kalvyno dalyje kultūrinis sluoksnis ėmė formuotis XIII–XIV a., kai prasidėjo Vilniaus kaip kunigaikščio rezidentinio miesto kūrimasis. Nepertraukiama žmogaus veikla kalvyne tęsėsi iki XIV–XV a. ribos, po to aptinkami kolapso pėdsakai ir virš jo sporadiški XV a. I pusės radiniai, rodantys, kad dar buvo pavieniai mėginimai gyvenimą atkurti, bet tai nebuvo masinis reiškinys ir neužilgo šios pastangos užgeso. Kultūrinio sluoksnio chronologija ir turinys bei vietovės geografinė-orografinė padėtis leidžia šią kalvyno dalį sieti su istoriniuose šaltiniuose minimu Kreivuoju miestu (Kreivąja pilimi), kuris 1390 09 16 per kryžiuočių puolimą buvo sudegintas. Mes siekiame įsitikinti Kreivojo miesto lokalizavimo kalvyne pagrįstumu ir praplėsti žinias apie jo dydį, formą, gyvenimo ir gynybos sąlygas, planinę sandarą bei suvokti jo paskirtį, reikšmę ir įtaką viso Vilniaus kontekste. Teritoriją, apie kurią kalbame, sudaro keli kalvyno segmentai: Plikasis kalnas, Stalo kalnas, Šiaurės ir Pietų amfiteatrai. Ši teritorija, įskaitant vidinius šlaitus ir griovas, apima 12 ha plotą. Didžiąją jos dalį sudaro įvairaus statumo ir konfigūracijos šlaitai, pakopiškai besileidžiantys į senas raguvas, laipsniškai, amfiteatro pavidalu, kylantys sufozinių cirkų pakraščiais. Užstatymui tinkamo ploto šiandien joje yra apie 4,2 ha. Pagal viduramžių miestų plotus tai gana reikšmingas dydis, rodantis, kad čia galėjo būti įsikūrusi didelė Vilniaus dalis, kurios reikšmės nesame suvokę. Straipsnyje remiantis gamtos istorijos tyrimu, analizuojamas ir vertinamas XIV a. buvo Sapieginės kalvyno dalies, esančios priešais Gedimino kalną, landšaftas viduramžių miesto poreikių požiūriu. Duomenys padeda įsivaizduoti, koks buvo Kreivasis miestas ir koks jo vaidmuo viso Vilniaus kontekste.Reikšminiai žodžiai: Aukštutinis miestas; Gynybiniai įtvirtinimai; Istoriografija; Kreivasis mestas; Kreivasis miestas; Landšaftas, Vilnius; Viduramžiai; Vilnius; Crooked city; Curvum Castrum; Fortifications; Historiography; Landscape; Lithuania; Middle Ages; Upper city; Vilnius.

ENThe cultural layer started forming in the part of Sapieginė hills located in front of Gediminas Hill in the 13th–14th c., when the formation of Vilnius as the residence city of the duke began. Uninterrupted human activity in the hills lasted until the turn of the 14th–15th c.; later the traces of collapse are detected and the sporadic finds of the early 15th c. show that there were isolated attempts to restore life. The chronology and content of the cultural layer as well as the geographic-orographic location of the territory allows relating this part of the hills to the Crooked city (Crooked Castle), which was burnt down on 16.09.1390. We attempt to make sure of the validity of localising the Crooked city in the hills and to broaden our knowledge of its size, form, living and defence conditions, the structure, as well as to understand its purpose, significance and influence in the context of Vilnius. The territory under discussion consists of several segments of hills: Bleak Hill, Table Hill, North and South amphitheatres (total area: 12 ha). Its major part consists of slopes of different steepness and configuration, cascading to old washes and gradually, in the shape of an amphitheatre, rising at the edges of sufotic circuses. The area currently suitable for construction covers around 4.2 ha, which is quite a significant size according to the areas of cities of the Middle Ages, showing that a large part of Vilnius could be established here. Basing on the research of the history of nature, the paper analyses and evaluates the landscape of the part of Sapieginė hills, dating back to the 14th c., in front of Gediminas Hill from the point of view of the needs of a city of the Middle Ages. The data help to draw a picture of the Crooked city and its role in the context of Vilnius.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History