LTStraipsnyje analizuojama ilgalaikio nedarbo dinamika šalies ir Europos Sąjungos (ES) darbo rinkose. Įvertinus tai, kad gyventojų nedarbo problemoms tiek teoriniu, tiek praktiniu lygiu mokslinėje literatūroje skiriama daug dėmesio, ilgalaikio nedarbo pokyčiai, ypač skirtingų ekonomikos ciklų sąlygomis, šalyje tyrinėti gana fragmentiškai. Mokslinės teorijos įvairiai aiškina ilgalaikio nedarbo susiformavimo prielaidas, tačiau nei viena jų negali išskirti svarbiausių. Apibendrinus atliktų mokslinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad ilgalaikis nedarbas būdingas socialiai jautriausioms asmenų grupėms. Dažniausia šiai asmenų grupei priskiriamas turimas žemas išsilavinimas, pasyvumas darbo paieškos procese, menkos judrumo galimybės. Šiame straipsnyje pateikti ilgalaikio nedarbo Lietuvoje ir ES dinamikos tyrimo rezultatai parodė, kad šio rodiklio pokyčiai gerokai jautresni ekonominės krizės poveikiui, lyginant su bendru nedarbo lygio rodikliu. Vertinant makroekonominių rodiklių poveikį ilgalaikio nedarbo pokyčiams pastebėta, kad rodiklis menkai koreliuoja su ekonominiais rodikliais. Taigi grindžiama prielaida, kad ilgalaikio nedarbo dinamikai didesnės įtakos turi socialinės, psichologinės asmenų problemos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Ekonominis nuosmukis; Ilgalaikis nedarbas; Economic recession; Labour market; Long-term unemployment.
ENThe article analyses the dynamics of long-term unemployment in national markets and markets of the European Union. Having established that a great deal of attention in the scientific literature is paid to the theoretical and practical aspects of residents’ unemployment problems, it became clear that changes in long-term unemployment, especially during various cycles of economy, have been analysed fragmentally. Scientific theories provide various explanations of the formation reasons of long-term unemployment; however, none of them highlights the key reasons. Having summarised the results of the performed scientific studies, it was established that long-term unemployment is characteristic of socially vulnerable groups of persons. Usually this group of persons includes people with a low level of education, passive attitude towards the job seeking process and poor mobility possibilities. The results of the study of the dynamics of long-term unemployment in Lithuania and the EU presented in this article showed that changes of this indicator are considerably sensible to the impact of the economic crisis if compared to the common indicator of unemployment. The evaluation of the impact of macro-economical indicators on long-term unemployment revealed that this indicator is hardly related to economic indicators. Therefore, it is claimed that people’s social and psychological problems have a greater impact on the dynamics of long-term unemployment.