Parodomųjų įvardžių įsisavinimas

LTStraipsnyje pristatomi lietuvių kalbos parodomųjų įvardžių reikšmės ir funkcijų įsisavinimo tyrimo, atlikto analizuojant ilgalaikio stebėjimo metu sukauptus lietuvės mergaitės (1;8–2;8) kalbos duomenis, rezultatai. Atliktas tyrimas iš dalies patvirtino hipotezę, kad vaikai pirmiausia įsisavina artimuosius opozicijos narius: mergaitė anksčiau pradėjo vartoti parodomąjį įvardį šitas ir tik vėliau – anas (tačiau dar iki šių įvardžių atsiradimo jos kalboje buvo dažnai fiksuojamas įvardis tas, kuris nėra artimasis opozicijos artimas / tolimas narys). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tam tikri parodomųjų įvardžių reikšmės aspektai (deiktinė funkcija, trinarė parodomųjų įvardžių sistema) yra susiję su morfologinių kategorijų įsisavinimo sunkumais. Analizuojant parodomųjų įvardžių morfologijos įsisavinimą, nustatyta, kad: 1) anksčiausiai įsisavinamas ir dažniausiai vartojamas yra vardininkas. Jį galima laikyti nežymėtuoju gramatinės linksnio kategorijos nariu. Rečiau vartojamas galininkas, dar rečiau – naudininkas ir kilmininkas. Rečiausi parodomųjų įvardžių linksniai yra įnagininkas ir vietininkas; 2) dauguma parodomųjų įvardžių linksnių vaiko kalboje atlieka tipiškas suaugusiųjų kalbai būdingas semantines ir sintaksines funkcijas; 3) parodomųjų įvardžių skaičiaus kategorijos nežymėtuoju nariu lietuvių vaikų kalboje laikoma vienaskaita. Daugiskaitos formos vaikų kalboje atsiranda daug vėliau ir vartojamos rečiau; 4) parodomųjų įvardžių giminės kategorijos nežymėtuoju nariu laikoma vyriškoji giminė. Moteriškoji giminė vaiko kalboje atsiranda vėliau, o bevardė giminė tiriamuoju laikotarpiu neužfiksuota. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikų kalba; Parodomieji įvardžiai; Linksnis; Skaičius; Giminė.

ENIn this article, we are concerned with the acquisition of Lithuanian demonstrative pronouns; special attention is paid to their morphological form and meaning, the emergence of their grammatical categories, such as case, gender and number. The analysis is based on a longitudinal data of one Lithuanian girl. Her speech was recorded in natural situations. Recordings were started in 2000, the girl was recorded twice or three times a week for about 15-20 minutes. The total number of recordings is 42 hours. The electronic data are supplemented with diary recordings documented from the age 1;0. According to the hypothesis that children start using those demonstrative pronouns referring to objects closer to the speaker, our data confirm that the pronoun šitas ‘this’ emerges earlier in the speech of a child, and the pronoun anas ‘that’ emerges later. The pronoun šitas ‘this’ is used most frequently, the pronoun tas ‘that’ occurs rarely and the pronoun anas ‘that’ is the rarest. Demonstrative pronouns as substitutes of nouns perform typical semantic and syntactic functions of noun cases. The nominative is the most frequent case, and it functions as a subject. The accusative and the genitive function as an object, and the genitive ina a prepositional phrase (with ant ‘on’) is an adverbial of place. The dative and the instrumental function as a benefactive and an instrument. When the pronouns substitute the adjective they perform a typical attributive syntactic function.