E. Wüsteris ir E. Drezenas - terminologijos pradininkai ir esperantologai

LTTerminologijos pradininkai, žymiausi atstovai E. Wüsteris, E. Drezenas ― garsūs esperantininkai, esperantologai, interlingvistai. Planinių kalbų lingvistinės bazės išmanymas, gebėjimas gretinti su tautinėmis, kurių tam tikros ypatybės, elementai susieti su planinėmis kalbomis ― pagrindas specifinei, formalizuotai kalbos sričiai terminijai: sąvokų kūrimui, skirstymui, įvardijimui, norminimui, standartizavimui ― reikia ypatingo tikslumo, aiškumo, vienareikšmiškumo, pageidautina ekvivalentumas kitų kalbų atitinkamiems terminams. Keli pradininkai, atsispyrę nuo planinės kalbos, daug dėmesio skyrė moksliniam darbui. Šių kalbų gramatikos, logikos principų taikymas kalbos norminimo darbe veikė standartizuojant technikos kalbą, kuriant terminus (įrodo E. Wüsterio ir E. Drezeno veikla, bendradarbiavimas). 1931 m. išėjo Technikos, ypač elektrotechnikos, kalbos tarptautinis standartizavimas, pripažintas technikos, kalbos specialistų, pagrindinis terminologijos dokumentas. E. Wüsteris bendrosios terminologijos pradininkas. E. Drezenas sovietinės interlingvistikos pradininkas. 1921−1932 m. parašė straipsnių ir 15 knygų apie komunikacijos tarptautine kalba teoriją, planinių kalbų istoriją, 1924–1933 m. 13 knygų apie mokslinį darbo organizavimą, 1934−1936 m. 4 leidinius apie tautinių kalbų mokslo ir technikos terminų tarptautinimą ir norminimą; buvo Sovietų Sąjungos mokslų akademijos technikos ir terminologijos komisijos narys; 1934 m. patikėta sukurti mokslo ir techninikos terminų ir posakių norminimo komisiją prie Valstybinio norminimo komiteto, jai vadovauti. „Tikėtina, kad daugiakalbė Europa priims iššūkį ir žengs būtiną žingsnį, kad įgyvendintų dar IV dešimtmetyje dėtas pastangas“ (Felber H. 1994: East-West Cooperation in International Terminology Work in the 1930s: Drezen and Wüster. p. 46). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Wuster, Eugen; Terminologija; Terminologijos istorija; Esperanto kalba.

ENE. Wüster and E. Drezen are famous pioneers of terminology, esperantists, esperantologists and interlinguists. The knowledge of the linguistic basis of planned languages and the ability to compare them with national languages, peculiarities and elements of which are related to planned languages, form the basis for specific formalised terms of the language: creation of notions, distribution, naming, normalisation, and standardisation. It requires preciseness, clarity, unambiguity, and, desirably, equivalence to corresponding terms of other languages. Taking off [27]the planned language, some pioneers paid a lot of attention to scientific work. The application of grammar and logic principles of those languages in the work of language normalisation functioned in accordance with standardising language techniques and creating terms (as proved by Wüster’s and Drezen’s activity and cooperation). E. Drezen is the pioneer of Soviet inter-linguistics. In 1921−1932 he wrote articles and 15 books on the theory of communication in international language and the history of planned languages; in 1924–1933 he wrote 13 books about scientific work organisation, and in 1934−1936 four publications on the internationalisation and normalisation of terms of national language science and technical terms. He was a member of the commission of technique and terminology in a scientific academy of the Soviet Union. In 1934 he was charged to form a commission of normalisation of scientific and technical terms and sayings, and to preside over the commission.