Liaudies nublokšti : Lietuvos partijų vertybiniai tapatumai ir jų raida

LTLietuvos demokratija, pilietinė visuomenė ir valstybė sunkiai serga. Bent jau taip neretai teigia nemažai Lietuvos (ir ne tik) publicistų, mokslininkų ir viešųjų intelektualų. Tačiau ligšioliniai bandymai atsakyti į klausimą, kas nulemia Lietuvos demokratijos problemas, nurodo veikiau ne priežastis, o pačią problemą. Prieš klausiant, kas visgi lemia dabartinį Lietuvos demokratijos veidą, reikia paklausti, ar teisingai tas veidas matomas? Mūsų demokratija yra atstovaujamoji, partinė demokratija. Tai reiškia, kad partijos joje suvokiamos kaip svarbiausias politinės sistemos mechanizmas, kuris agreguoja skirtingus visuomenės interesus ir priima politinius sprendimus. Taigi mūsų tyrimo objektas – partijos ir jų projektuojamos politinės vizijos. Tyrimu siekiama pagrįsti prielaidą, kad šiandien negalima teigti, jog partijos nebeatlieka savo funkcijos absorbuoti visuomenės interesus. Atvirkščiai, iššūkiai politinei sistemai, kurie yra susiję su visuomenės transformacija dėl globalizacijos procesų, verčia partinius veikėjus reaguoti ir transformuoti partijas bei jų deklaruojamas idėjas pagal naujas rinkėjų preferencijas, naujai formuluojamas vertes. Todėl reikėtų kalbėti ne apie partinės demokratijos pabaigą, o partinės demokratijos transformaciją, ne apie vertybių atsisakymą, o apie bandymus sukurti naujas partines vertybes atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir interesus. Tiriant skirtingų Lietuvos partijų programas aiškinamasi, ar jų savivokos ir savo vaidmens visuomenėje suvokimas iš esmės skiriasi, ar jis keičiasi ir, jei taip, tai kokiu būdu.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Partijos; Partijų programos; Partinė sistema; Partinės sistemos; Politinė komunikacija; Politinės partijos; Racionalumas; Teisingumas; Vertybės; Democracy; Justice; Parties; Parties system; Party programmes; Party systems; Political communication; Political parties; Rationality; Value; Values.

ENLithuanian democracy, political society and the state are of very bad state of health. At least that is how a number of Lithuanian (and foreign) journalists, scientist and public intellectuals claim. However, so far attempts to answer the question as to what has determined problems of Lithuanian democracy have revealed the problem itself and not its reasons. Before wondering about the reasons of the present face of Lithuanian democracy, we should ask ourselves whether we see this face in the right light. Our democracy is representational. It is a party democracy. That means that parties are perceived as the major mechanism of our political system, which aggregates various public interests and adopts political decisions. Therefore, the object of our research is parties and political visions projected by them. The research is aimed at grounding the assumption that it is impossible to claim today that parties do not perform their function, which implies the absorption of public interests. On the contrary, challenges to the political system, which are related to the public transformation due to globalisation processes, force party figures to react and transform parties and the ideas declared by them according to preferences expressed by the electorate and to form new ideas. Therefore, instead of speaking about the end of our party democracy, we should speak about the transformation of party democracy, and instead of discussing the rejection of virtues; we should discuss attempts to create new party virtues in accordance with needs and interests of the modern society. When analysing programmes of Lithuanian parties, a great deal of attention is paid to whether there are differences in parties’ self-perception and their perception of their public role.

• Požiūris į vertybes kaip demokratijos ugdymo sąlyga / Vanda Aramavičiutė. Pedagogika. 2010, 100, p. 27-36.
• Švietimo politika ir globalizacija : nacionaliniai ir supranacionaliniai ypatumai / Lilija Duoblienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2010, t. 25, p. 69-84.