Socialinė atmintis ir lietuvių tautinė tapatybė

LTStraipsnyje tyrinėjama, kokį vaidmenį šiuolaikinėje lietuvių tautinėje tapatybėje vaidina socialinė atmintis. Remiantis atliktais empiriniais tyrimais darbe nagrinėjama, kaip kuriant lietuvių tautinę tapatybę naudojama socialinė atmintis – kolektyvinės tautos istorijos interpretacijos, išreikštos tiek simbolinėmis kultūrinės atminties reprezentacijomis, tiek neformaliais kolektyvinės atminties naratyvais. Tyrimo duomenys rodo, kad tiek mitologizuoto tautos istorijos pasakojimo, tiek kolektyvinės atminties vaidmuo šiai tapatybei tebėra svarbus, bet kinta jos naudojimo konstruojant lietuvių tapatybę individualiu lygmeniu pobūdis. Didelę reikšmę, ypač emociniams Lietuvos gyventojų tautinės tapatybės komponentams, turi dabarties nepriklausomybės atkūrimo įvykių kolektyvinė atmintis, kuri gali tapti naujų, vienijančių Lietuvos tautą ir paremiančių pilietinius lietuvių tapatybės sandus istorijos mitų šaltiniu. Pastebimos tradicinių mitų irimo ir kaitos tendencijos. Išryškėja siekis desakralizuoti ir kritiškai vertinti tautinius mitus. Nykstant etninėms-paprotinėms tradicijoms, socialinė atmintis atlieka svarbų vaidmenį per mažuosius pasakojimus – šeimų istorijas, šeimų kolektyvinę atmintį. Šie pasakojimai ypač svarbūs emociniams tautinės tapatybės aspektams. Kultūrinės atminties formomis išreikšto oficialiojo naratyvo reprezentacijų svarba tautinei tapatybei priklauso nuo tų reprezentacijų pobūdžio. Rezultatai rodo didelę simbolinių istorinio kraštovaizdžio vietų svarbą tiek lietuvių, tiek kitų tautinių grupių žmonių tautinei ir kitoms socialinėms tapatybėms.Reikšminiai žodžiai: Istorinis pasakojimas; Istorinė atmintis; Kolektyvinė atmintis; Kultūrinė atmintis; Socialinė atmintis; Tapatybė; Tautinis tapatumas; Tautinė tapatybė; Colective memory; Collective memory; Cultural memory; Historical memory; Historical narrative; Identity; National identity; Social memory.

ENThe article studies the role of social memory in the modern Lithuanian national identity. Basing on the results of the previously performed research, the work analyses the way social memory is used when creating Lithuanian national identity, i.e. interpretations of the collective national history expressed through symbolic representations of cultural memory as well as through informal narratives of collective memory. The data of the research show that the role of the mythologised narration of the national history and the collective memory is still important for the concerned identity, yet the use of this role when building Lithuanian identity at an individual level is changing. The present collective memory of the restoration of independence has a significant importance, especially for emotional components of the national identity of Lithuanian residents. This memory may become a new source of history myths uniting the Lithuanian nation and supporting civil components of Lithuanian identity. Tendencies for traditional myths to decay and change are now observed. National myths are now desacralized and critically evaluated. With ethnical and custom traditions vanishing, social memory performs a significant role through short stories – family stories and collective family memory. These stories are very important for emotional aspects of the national identity. The importance of the official narrative representations expressed through cultural memory depends on the character of those representations. The results show a significant importance of symbolic places of historical landscape for the national identity of Lithuanians and people of other national groups.

• Atminties perėmimas ir tapatybės formavimas: kartų naratyvai Vilkyškių miestelyje / Dovilė Kulakauskienė. Respectus philologicus. 2014, Nr. 25 (30), p. 160-171.
• Kino atminties muziejus : Deimanto Narkevičiaus paminklai / Rima Bertašavičiūtė. Politologija. 2013, Nr.1 (69), p. 133-153.
• Kultūros sampratos modelių taikymas ugdant(is) tarpkultūrinę komunikacinę kompetenciją: Lietuvos sociokultūrinio konteksto interpretacijos (Europos busimojo pedagogo atvejis) / Loreta Chodzkienė, Marijona Barkauskaitė. Edukologijos inžinerijos link / sudarė ir parengė Elvyda Martišauskienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. P. 142-202.
• Lietuvių tautinė tapatybė globalizacijos kontekstuose: raiška ir kaitos tendencijos / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 2, p. 18-26.
• Mažoji Lietuva kaip lietuvių atminties vieta. Teorinis modelis / Hektoras Vitkus. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 23, p. 203-233.
• Meno muziejai ir medijos / Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2012, 2, p. 47-63.
• Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai / Jolanta Kuznecovienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2006, Nr. 2 (18), p. 84-107.