(Ne)lietuviškumo dėmenys : savo

LTStraipsnyje svarstoma tautinės tapatybės praradima, gvildenamos nulietuvėjimo ir tapimo lietuviu(-e) arba įlietuvėjimo temos. Tyrinėjamos lietuviškumo praradimo galimybės ir ne lietuvių kilmės žmogaus galimybės tapti lietuviu. Taip siekta išsiaiškinti, kaip interpretuojami tautinės tapatybės bruožai juos kontekstualizuojant kito priskyrimo lietuviams(-ėms) situacijų atžvilgiu. Be to, netiesiogiai bandoma atsakyti į klausimą, ar šiuolaikinė Lietuvos visuomenė yra ar nėra atvira tautinė bendruomenė. Atlikti du tyrimai, taikant kokybinius ir kiekybinius metodus, leidžia apčiuopti pagrindinius bruožus, pagal kuriuos kuriamos Savo ir Svetimo ribos, keliami barjerai Kitam. Dauguma informantų nelietuvių kilmės žmogaus tapimo lietuviu galimybės nepripažįsta arba pripažįsta su didelėmis išlygomis. Svarbiausiais kriterijais yra įvardijami pritapimas prie lietuvių kultūros, kuris iš esmės reiškia kultūrinės asimiliacijos reikalavimą, bei moralinio-emocinio pobūdžio kriterijai. Lietuvos gyventojai nėra pozityviai nusiteikę imigracinių procesų atžvilgiu, jų pasekmes vertina kaip negatyvias, o imigrantai nėra laukiami. Apibendrinant konstatuotina, kad vyraujantys požiūriai į lietuviškumą nepripažįsta pastarojo nei kaip individualaus pasirinkimo ar apsisprendimo rezultato, nei kaip formalizuotos piliečio ir valstybės santykių išraiškos. Kitais žodžiais tariant, pilietiškumu grindžiamas lietuviškumas nėra pripažįstamas ir atvirumas Kitam vargu ar gali būti konstatuojamas kaip lietuviškojo identiteto bruožas.Reikšminiai žodžiai: Etninė tapatybė; Identitetas; Imigrantai; Kokybinis ir kiekybinis tyrimas; Lietuviai; Lietuviškumas; Nuostatos; Nutautėjimas; Pilietybė; Svetimas; Tautinė tapatybė; Tautiškumas; Alien; Attitudes; Citizenship; Denationalization; Ethnicity; Identity; Immigrants; Lithuanianess; Lithuanianness; Lithuanians; National identity; Quantative and qualitative research.

ENThe article discusses the loss of national identity as well as issues on losing the Lithuanian identity and re-establishing it or issues on acquiring Lithuanian identity. Possibilities for losing Lithuanian identity as well as possibilities for a non-Lithuanian acquiring Lithuanian identity are analysed. It is aimed at ascertaining the way features of national identity are interpreted. Moreover, the author attempts to provide an indirect answer to the question as to whether modern Lithuanian society is or is not an open national community. Two studies performed by applying qualitative and quantitative methods allow defining the main features according to which limits for Oneself and the Stranger and barriers for the Other are created. The majority do not admit a possibility of becoming a Lithuanian by an individual of non Lithuanian origin or they admit it with a number of limitations. Such criteria as belonging to Lithuanian culture, which means cultural assimilation, as well as moral and emotional criteria are considered to be the most important criteria when acquiring Lithuanian identity. Lithuanian residents do not positively favour emigrational processes, and believe that these processes have negative outcomes. They do not welcome emigrants. While summarising it is necessary to state that the prevailing attitudes towards Lithuanian identity do not consider the latter to be a result of personal choices or decisions. It is also necessary to note that it cannot act as an expression of formalized relations between citizens and the state. In other words, Lithuanian identity grounded on the public spirit is not recognised, and the openness with respect to the Other can hardly be described as a feature of Lithuanian identity.

• Immigration process and immigrant identity: example of Armenian immigrants in Lithuania / Ligita Simanskiene, Erika Zuperkiene. Identity and globalization : ethical implications / edited by: Dalia Marija Stanciene, Irena Darginaviciene, Susan Robbins. 2018. P. 143-156.
• Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas : mokslo studija / Meilutė Taljūnaitė, Liutauras Labanauskas. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2009. 161 p.
• Lietuviškosios tapatybės sampratos kaita visuomenės sąmonėje 2008–2017 metais / Aida Savicka. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 2 (45), p. 68-83.
• Lietuvių identiteto kaita vykstant emigracijai / Ligita Šimanskienė, Jurgita Paužuolienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2013, 9, p. 285-297.
• Lietuvių nuostatos migracijos į Norvegiją atžvilgiu / Paulina Kusaitė, Laimutė Anglickienė. Lituanistica. 2022, Nr. 4, p. 348-359.
• Lietuvių tautinio tapatumo formavimas(is) Airijoje: švietimo politikų, praktikų ir mokinių diskursas / Agnė Strolytė. Acta paedagogica Vilnensia. 2013, t. 30, p. 114-125.
• Migracija, kalba, tapatybė / Meilutė Ramonienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 11-21.
• Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai / Jolanta Kuznecovienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2006, Nr. 2 (18), p. 84-107.
• Toronto lietuvių bendruomenės lietuviškojo portreto eskizas / Loreta Vilkienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 25-82.