Tautinio identiteto antropologinio tyrinėjimo klausimai

LTStraipsnyje siekiama pristatyti ir panagrinėti identiteto, kaip vienos iš pačių svarbiausių nūdienos socialinės-kultūrinės antropologijos kategorijų, teorinius profilius, remiantis Fredriko Bartho, Jonathano Friedmano, Thomaso Hyllando Erikseno, Cliffordo Geertzo ir kitų antropologų darbais bei keliant pagrindinį klausimą: kaip antropologinė prieiga gali pasitarnauti tyrinėjant šiuolaikinį tautinį (nacionalinį) identitetą? Darbo tikslas – nužymėti šiuolaikines identiteto tyrinėjimo teorines-metodologines prieigas iš socialinės ir kultūrinės antropologijos mokslo perspektyvos, taip pat aptarti aktualiausius tokių tyrinėjimų aspektus šiuolaikinėmis globalizuotų identitetų raiškos sąlygomis. Straipsnyje pristatomos ir aptariamos sociokultūrinio identiteto apskritai ir tautinės (nacionalinės) tapatybės sampratos peripetijos, nužymimos ir pagrindžiamos iš to išplaukiančios tautinio identiteto tyrimų metodologijos perspektyvos. Identiteto kategorija aptariama pradedant nuo savimonės sampratos ir pereinant prie individui socialinių institucijų priskiriamų identifikacijų, t. y. identiteto kaip veiklos. Identiteto klausimai susiję su identitetų struktūravimu, su identiteto politikos dimensijomis. Aptarta metodologija leidžia nagrinėti ir lietuviškąjį identitetą. Šios metodologinės prieigos taikytinos bandant apčiuopti žmogišką buvimo lietuviu patirtį, pažvelgti į šiuolaikinio lietuviškumo raiškos manifestacijas, jos konfigūracijų įvairovę bei išskirti veiksnius, lemiančius identiteto stabilumą ir kaitą.Reikšminiai žodžiai: Akultūracija; Antropologinis tyrimas; Globalūs identitetai; Identitetų studijos; Kolektyviniai identitetai; Kolektyvinis tapatumas; Kultūra; Savimonė; Sociologinis tyrimas; Tautiniai identitetai; Tautinis tapatumas; Acculturation; Anthropological research; Colevtive identities; Collective identity; Culture; Global identities; Identity studies; National identities; National identity; Self-consciousness; Sociological research.

ENThe article attempts to present and analyse theoretical profiles of identity as one of the most significant categories of the modern social and cultural anthropology.The author bases his analysis on works of such anthropologists as Fredrik Barth, Jonathan Friedman, Thomas Hylland Eriksen, Clifford Geertz and other anthropologists and raises the following question: how anthropological approach can contribute to the research of the modern national identity? The aim of the work is to delineate theoretical and methodological approaches to the analysis of modern identity from the perspective of the science of social and cultural anthropology as well as to discuss the most relevant aspects of such studies under modern conditions of the expression of globalised identities. The article presents and discusses the peripeteias of the general notion of social and cultural identity and the notion of national identity and delineates as well as justifies prospects of the research methodology of national identity. The category of identity is discussed starting from the notion of self-consciousness and turning to identifications attributed by social institutions to an individual, i.e. identity as an activity. Identity issues are related to identity structuring and dimensions of identity policy. The discussed methodology allows analysing the Lithuanian identity as well. These methodological approaches are applicable when trying to define the experience of being a Lithuanian, to review the manifestations of the expression of a modern Lithuanian identity, the variety of its configurations, and to distinguish factors determining the stability and change of the identity.

• 13-16 metų paauglių, gyvenančių modernėjančioje Lietuvoje, tautinės vertybės / Valdonė Šaulienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2013, Nr. 7, p. 53-66.
• "Aš esu lietuvė visada, tiktai galiu turėti kitą pilietybę" : imigrantų iš Lietuvos identiteto dėlionės Šiaurės Airijoje / Neringa Liubinienė. Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose / sudarė Vytis Čiubrinskas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. P. 141-161.
• Atvirosios visuomenės teisinio identiteto tyrimo metodologijos iššūkiai: tarp mąstymų į plotį ir į gylį / Vytautas Šlapkauskas. Socialinių mokslų studijos. 2019, Nr. 11 (1), p. 19-36.
• Being a transmigrant in contemporary world : Lithuanian migrants' quests for identity / Neringa Liubinienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2010, t. 20, p. 24-36.
• Etninės kultūros perdavimas : teorinis ir praktinis aspektas / Irena Stonkuvienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2011, t. 26, p. 9-21.
• Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 13-47.
• Etnologija ir sociokultūrinė antropologija Lietuvoje: nuo tautos kultūrą gelbstinčios etnografijos iki kosmopolitinės antropologijos / Vytis Čiubrinskas. Lietuvos etnologija. 2011, 11 (20), p. 49-68.
• Immigration process and immigrant identity: example of Armenian immigrants in Lithuania / Ligita Simanskiene, Erika Zuperkiene. Identity and globalization : ethical implications / edited by: Dalia Marija Stanciene, Irena Darginaviciene, Susan Robbins. 2018. P. 143-156.
• Kalba ir tapatybė Kristijono Gotlybo Milkaus žodyno "Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch" (1800) pratarmėse: diskurso analizė / Ona Aleknavičienė. Archivum Lithuanicum. 2021, t. 23, p. 101-136.
• Keli lietuvių miestų gyventojų kalbinės tapatybės bruožai / Loreta Vilkienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 155-174.
• Language, religion, and ethnicity-making at Polish-language schools in Lithuania / Kristina Šliavaitė. Polish sociological review. 2023, 221 (1), p. 127-144.
• Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas : mokslo studija / Meilutė Taljūnaitė, Liutauras Labanauskas. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2009. 161 p.
• Lietuviškosios tapatybės sampratos kaita visuomenės sąmonėje 2008–2017 metais / Aida Savicka. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 2 (45), p. 68-83.
• Lietuvių identiteto kaita vykstant emigracijai / Ligita Šimanskienė, Jurgita Paužuolienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2013, 9, p. 285-297.
• Lithuanian as L2: a case study of Russian minority children / Ineta Dabašinskienė, Eglė Krivickaitė-Leišienė. Multilingualism in the Baltic States: societal discourses and contact phenomena / editors: Sanita Lazdina, Heiko F. Marten. London : Palgrave Macmillan, 2019. P. 205-237.
• Miesto socialinis ekonominis kontekstas ir tautinio tapatumo raiška: Visagino miesto atvejis / Liutauras Labanauskas. Etniškumo studijos. 2014, Nr. 2, p. 125-143.
• Musical identity of a music teacher / Rūta Girdzijauskienė, Milda Vitartaitė. Problems in music pedagogy. 2018, Vol. 17(2), p. 7-17.
• Rusakalbis jaunimas Visagine: pageidaujami ir nepageidaujami tapatumai / Liutauras Labanauskas. Švietimo ekonomika ir politika: investicinė ir edukacinė patirtis : ekonominės ir socialinės politikos studijos / redakcinė kolegija: Antanas Buračas ... [et al.]. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016. P. 168-193.
• "Tapatybė tarsi sala": Anglijos lietuvių akademinio jaunimo atvejis / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. Logos (Vilnius). 2019, 100, p. 198-210.
• The Role of the „Kresy“ discourse in constructing the contemporary identity of poles in Lithuania / Anna Pilarczyk-Palaitis. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 2, p. 117-127.
• Užsienyje išsilavinimą įgijusio jaunimo "sugrįžimo į Lietuvą" patirtys / Liutauras Labanauskas. Lietuvos etnologija. 2013, 13 (22), p. 35-57.