Socialinės partnerystės modelio, taikomo mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, parametrų vertinimas

LTSiekiant įvertinti socialinės partnerystės, veikiančios mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, modelio, pagrįsto koordinacinės veiklos ir švietimo sistemų sąveikos principais, parametrus, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, skirtas socialinės partnerystės modelio parametrams vertinti. Tyrime iš viso dalyvavo 372 profesinių mokyklų ir profesinio rengimo centrų darbuotojai bei 325 įmonių atstovai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinės partnerystės modelis, naudojamas profesinio rengimo sistemoje, remiasi koordinacinės veiklos ir švietimo sistemų sąveikos modelio principais: socialinė partnerystė apima dvi sistemas – veiklos ir švietimo; ji realizuojama nuosekliai ir kryptingai visuose profesinio rengimo posistemės (profesinio rengimo politikos bei profesinio rengimo turinio ir procesų) lygmenyse ir įvairiose struktūrose. Socialinė partnerystė padeda siekti profesinio rengimo kokybės tik tuomet, kai socialiniai partneriai dalyvauja visuose profesinio rengimo kokybės užtikrinimo procesuose. Kiekybinio tyrimo rezultatų analizė patvirtina, kad socialinės partnerystės modelio parametrai yra svarbūs, vienas su kitu susiję ir yra veiksmingi tik tada, kai funkcionuoja visi kartu. Nustatyta, kad profesinių mokyklų atstovai yra aktyvioji socialinės partnerystės pusė, – tai pagrindžia koordinacinio švietimo ir veiklos pasaulio sąveikos nuostatų taikymo socialinės partnerystės modeliui poreikį.Reikšminiai žodžiai: Koordinavimas; Profesinis rengimas; Profesinės veiklos sistema; Socialinė partnerystė; Coordination; Social partnership; System of professional activities; System of professional activity; Vocational training.

ENSocial partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The article analyses applicability of the social partnership model based on the coordination principles in the school based VET system. It evaluates how the constructed model could facilitate development of social partnership on different VET policy and VET content and process sub-subsystems on macro, meso and micro levels. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education