Relation between GDP and life satisfaction in the European Union

LTSubjektyvi gerovė jau ilgą laiką yra ekonominių tyrimų objektas. Palyginus nesena tendencija yra sieti subjektyvią gerovę, matuojamą kaip laimė ar pasitenkinimas gyvenimu, su ekonominiais veiksniais ir aiškinti pokyčius ekonominiais kintamaisiais. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti sąsają tarp bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui ir pasitenkinimo gyvenimu Europos Sąjungos (ES) šalių lygiu. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad Easterlin paradoksas negalioja kai kuriose šalyse ir/arba tam tikrą laiko tarpą. Taip pat galima daryti išvadą, kad gali būti kitų kintamųjų, kurie daro įtaką pasitenkinimo gyvenimu kreivės formai. Nepaisant to, rezultatai aiškiai rodo, kad griežtas bet kokio ryšio tarp pasitenkinimo gyvenimu ir pajamų augimo neigimas, kaip teigia Easterlin, nėra teisingas. ES duomenų analizė patvirtina kitų tyrinėtojų rezultatus, rodančius, kad teigiamas ryšys tarp BVP vienam gyventojui ir pasitenkinimo gyvenimu egzistuoja tiek tarp šalių, tiek šalies viduje. Pastebėtas ryšys nepriklauso nuo šalies bendro gerovės lygio. BVP augimas įtakoja subjektyvios gerovės augimą tiek santykinai turtingose, tiek neturtingose ES šalyse. 2000–2009 m. šalių vidaus duomenų analizė rodo, kad ryšys tarp dviejų kintamųjų nėra besąlygiškas. Yra išimtys, kai ryšio nėra iš viso ar jis net yra neigiamas. Nors tyrimas apima gana ilgą laikotarpį, kuriame pasitaiko ekonominio augimo ir recesijos periodų, norint įrodyti arba atmesti ryšį tarp makroekonominių rodiklių ir subjektyvios gerovės reikia analizuoti dar ilgesnio laikotarpio duomenis.Reikšminiai žodžiai: Pasitenkinimas gyvenimu; Easterlino paradoksas; Bendrasis vidaus produktas; Subjektyvus gerbūvis; Life satisfaction; Easterlin’s paradox; Gross domestic product; Subjective well-being.

ENIn the paper, relation between GDP and subjective well-being, expressed as personal life satisfaction is analysed. On the basis of the European Union data from 2000 to 2009, the so-called Easterlin’s paradox, which claims that life satisfaction stays flat in face of the increasing wealth of nations, is tested. The test is carried out using aggregated country level data on life satisfaction from a Standard Eurobarometer survey and GDP per capita data. Both the cross-country correlation and the within-country trends’ regression analyses show that the GDP level is positively related to the level of life satisfaction. Although the relation is particularly strongly expressed in Eastern European countries, it also stays positive in many more prosperous EU countries. Nevertheless, further studies on factors influencing the shape of relation are necessary to explain exceptions from the relation. The authors also suggest a possible necessity to find more sensitive indicators of life satisfaction to measure it more accurately in the future. [From the publication]