LTNuolat augančios išlaidos profesiniam mokymui ir mažėjantis besimokančiųjų skaičius Lietuvos profesinio rengimo institucijose 2004-2008 m. iškėlė nemažai uždavinių, kurių sprendimas reikalauja išsamių tyrimų. Vienas svarbiausių - užtikrinti, kad profesiniam rengimui skirtos lėšos būtų naudojamos optimaliai, tačiau nebloginant mokymosi sąlygų. Šiame straipsnyje pateikto tyrimo tikslas - įvertinti didžiausios šalyje profesinio rengimo įstaigos - Šiaulių profesinio rengimo centro - ekonominį gyvybingumą išteklių panaudojimo aspektu. Pokyčių dinamiškumas profesinio rengimo sistemoje nulėmė tyrime taikytus metodus: buvo įvertinti Šiaulių profesinio rengimo centre besimokančių ir absolventų skaičiaus dinaminiai pokyčiai, siejant juos su mokymo išteklių pokyčiais. Siekiant nustatyti, kaip kintant mokinių skaičiui, keitėsi tiesioginės ir netiesioginės įstaigos išlaidos, buvo taikomas koreliacinės analizės metodas. Įstaigos pajamų analizė atlikta naudojant loginę ir lyginamąją kiekybinių rodiklių analizę. Tyrimui naudoti Šiaulių profesinio rengimo centro metinių ataskaitų duomenys ir kiti statistinių duomenų šaltiniai. Siekiant nustatyti profesinio rengimo įstaigos ekonominį gyvybingumą, siūloma įvertinti išlaidas, būtinas tam tikriems mokymo ištekliams užtikrinti, ir pajamas, kurios atspindi įstaigos gebėjimą pasinaudoti turimais ištekliais.Profesinio mokymo įstaigų išlaidas sudaro: išlaidos vieno mokinio mokymui, tiesiogiai susijusios su mokymo procesu (profesijos ir kitų dalykų mokytojų, valdymo ir ugdymo asistavimo (pagalbos) darbuotojų darbo užmokestis, lėšos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti, mokinių stipendijos ir mitybos išlaidos, profesinei- techninei literatūrai, vadovėliams, techninėms vaizdumo priemonėms, medžiagoms ir įrankiams praktiniam mokymui įsigyti, psichologinei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai bei mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti); išlaidos mokymui, tiesiogiai nesusijusios su mokymo procesu (nepedagoginio personalo darbo užmokestis, infrastruktūros išlaikymo išlaidos). Per tyrimą nustatyta, kad daugelis tiesioginių ir netiesioginių išlaidų keitėsi ta pačia kryptimi ir tempu, kaip ir mokinių skaičius. Tačiau, siekiant optimizuoti išteklių panaudojimą, būtina atkreipti dėmesį į spartų netiesioginių išlaidų (nepedagoginiam personalui, infrastruktūros išlaikymui, kitoms prekėms ir paslaugoms) augimą, nes tai silpnina ekonominį įstaigos gyvybingumą. Analogišką poveikį gali daryti ir tiesiogiai su mokymu susijusių išlaidų (kvalifikacijos kėlimo, stipendijų) mažinimas, nes šios išlaidos glaudžiai siejamos su mokymo kokybe ir mokymosi motyvacija. Vertinant papildomus ekonominio gyvybingumo vertinimo rodiklius, galima teigti, kad įstaigos būklė yra stabili ir pakankamai gerai užtikrina besimokančiųjų poreikius. Panaši situacija nustatyta ir išanalizavus pajamas reprezentuojančius rodiklius: įstaiga atitinka formalius reikalavimus pagal mokymo patalpų, bendrabučių vietų užpildymą, tačiau ekonominiam gyvybingumui užtikrinti turėtų būti siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su verslo įmonėmis, pritraukiama daugiau lėšų iš projektinės veiklos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Profesinio rengimo institucija; Mokymo ištekliai; Profesinio rengimo institucijų ekonominis gyvybingumas; Institution of vocational education and training; Teaching resources; Economic viability of vocational education and training institutions.
ENThis article represents the research on economic viability of Šiauliai vocational education and training centre by evaluating the tendencies of resource use in years 2004-2008. The analysis of institutional means and incomes was made with help of statistic data analysis approaches, changes of these indicators were evaluated by comparing them with changes in number of students, and spheres were established for resources optimization. The research revealed possibilities of economic viability evaluation in institution of vocational education and training. [From the publication]