Vyskupo Vincento Borisevičiaus santykiai su ginkluotosios rezistencijos sąjūdžiu

LTVyskupas Borisevičius buvo pirmoji sovietinio rėžimo iš Lietuvos Vyskupų pasirinkta auka. Jo kankinyste siekta įgąsdinti kitus Lietuvos ganytojus. Pirmojo suėmimo metu Borisevičiui buvo grasinama, jei nesutiks tapti NKGB agentu, bus nuteistas mirties bausme bei nurodyti įkalčiai, kuriais bus grindžiamas mirties nuosprendis: pirma – jo ganytojiškas laiškas, kuriame smerkiamas sovietinės valdžios vykdytas Bažnyčios persekiojimas; antra – NKGB turima informacija apie Borisevičiaus susitikimus su partizaninio pasipriešinimo atstovais. Straipsnio tikslas – išnagrinėti antrąjį kaltinimą – Borisevičiaus kontaktus su ginkluotosios rezistencijos atstovais. Aptariamas susitikimas 1944 vasarą, šio susitikimo tikslas: prašyti, kad partizanai liautųsi terorizavę vietos gyventojus, kurie nacių okupacijos metais slėpė žydus. Patikslinama informacija apie Telšių apskrityje vykusį žydų gelbėjimą. Šios akcijos įkvėpėjas buvo Borisevičius, organizatoriai – jo artimiausi bendražygiai – Žemaičių Kalvarijos klebonas Polonskis ir Alsėdžių klebonas Taškūnas, o vykdytojai – eiliniai tikintieji iš nuošalesnių kaimo sodybų. Ši vyskupo veikla iki šiol buvo nagrinėta remiantis tik NKGB sudarytos bylos medžiaga. Straipsnyje ši medžiaga gretinama su naujausių tyrinėjimų apie žydų gelbėjimą išvadomis. Mėginama nustatyti, kokio pobūdžio pagalbą Lietuvos partizanams suteikė Borisevičius. Teikęs pagalbą nacių žudomiems žydams, sovietiniams kariams, patekusiems vokiečių nelaisvėn, jis sutiko sušelpti maistu ir miškuose besislapstančius partizanus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia Lietuvoje; Ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje; Catholic Church in Lithuania; Armed resistance in Lithuania.

ENBishop V. Borisevičius was the first of all Lithuanian bishops to fall victim to the Soviet regime. His martyrdom was intended to intimidate other Lithuanian pastors. During the first arrest, V. Borisevičius, in the event he refused to become a KGB agent, was threatened the death sentence as a result of evidence that would be the grounds for such a sentence: first, his pastoral letter in which he condemned the persecution of the Church carried our by Soviet authorities; and second, information available to the KGB about V. Borisevičius’ meetings with representatives of the guerrilla resistance. The purpose of this paper is to analyse the second charge: V. Borisevičius’ contacts with representatives of the armed resistance. The paper discusses the meeting of the summer of 1944 and its purpose: to request the guerrillas to stop terrorising the local population that hid Jews during the Nazi occupation. The study updates information on the rescuing of Jews in the Telšiai county. The inspirer of this campaign was Bishop V. Borisevičius, while the organisers included his closest comrades – Žemaičių Kalvarija Bishop Polonski and Alsėdžiai Rector Taškūnas, and the implementers were ordinary believers from more remote homesteads. These activities of the bishop have been investigated to date based on the case material compiled by the KGB only. The paper compares this material with the latest conclusions on the studies of the Jews’ salvation. The author makes an attempt to identify the kind of assistance that V. Borisevičius provided to Lithuanian guerrillas.