The Lessons learned from the admission of applicants to the first-stage and continuous university studies in 2009
LTAukštojo mokslo reforma Lietuvoje įvedė rinkos santykius švietimo ir mokslo sektoriuje ir padidino universitetų konkurenciją dėl finansavimo, nes dabartinėmis sąlygomis jis priklauso tik nuo įstojusių moksleivių skaičiaus. Tai ypač svarbu technikos ir technologijos universitetams, nes jų studento „krepšelis“ yra beveik dvigubai didesnis, nei socialiniuose moksluose, ir sunku tikėtis, kad daug studentų sugebės susimokėti už mokslą šiuose universitetuose patys. Straipsnio tikslas yra įvertinti studentų priėmimą į universitetines studijas 2009 m. Aukštųjų mokyklų populiarumą gerai parodo „krepšelių“ skaičius, kurį jos surinko 2009 metais, palyginus su valstybės finansuojamomis vietomis 2008 m. Pagal šį kriterijų, Vilniaus Gedimino technikos universitetas užima aukštą poziciją, nes dalinasi 3–4 vietomis su Mykolo Romerio universitetu, nusileisdamas tik Kauno medicinos ir Vilniaus universitetams. Atsižvelgus į Lietuvos ekonomikos recesiją ir statybos pramonės nuosmukį, nuris neigiamai veikia darbo rinką, rezultatas yra labai geras. Aukštųjų mokyklų biudžetai susideda ne tik iš studentų „krepšelių“ bet ir iš mokesčių už mokslą. Studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad mokyklos, kurios gavo didesnį „krepšelių“ skaičių, turėjo mažiau studentų, mokančių už mokslą. Šią tendenciją gali lemti faktas, kad stojantieji, kure negavo finansinės paramos iš valstybės, rinkosi pigiausias studijų programas. Tai patvirtina ir populiariausių studijų programų sąrašas – jame daugiausia universitetų, siūlančių socialinių mokslų programas.Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje; Aukštojo mokslo reforma, pirmųjų metų priėmimo į studijas rezultatai; Priėmimas į universitetą; Studento krepšelis; Universiteto konkurentiškumas; Reform of higher education in Lithuania, university admission; Student basket; The reform of higher education, the results of admission to the first-year studies; University competitiveness.
ENHigher education reform in Lithuania has increased competition between universities for financing because, under current conditions, it completely depends on the number of school-leavers entering a university. The number of the obtained ‘baskets’ by a higher school in 2009, compared to the number of the state-financed positions in 2008, reflects the popularity of this higher school in the best way. The university budget also depends on the number of students paying for studies. The results of admission have shown that higher schools which obtained a great number of "baskets" did not get many students paying for studies. This may be accounted for by the fact that school leavers who did not get state financing chose the cheapest programmes of studies. Therefore, social sciences, whose programmes of studies are the cheapest, are among the most popular disciplines. [text from author]
- Evaluating the effect of state aid to business by multicriteria methods / Romualdas Ginevičius, Valentinas Podvezko, Šarūnas Bruzgė. Journal of business economics and management. 2008, Vol. 9, no. 3, p. 167-180.
- Robustness in regional development studies. The case of Lithuania / Willem Karel M. Brauers, Romualdas Ginevičius. Journal of business economics and management. 2009, Vol. 10, no. 2, p. 121-140.
- The Compliance of master’s degree studies with the economic needs of the country / Romualdas Ginevičius, Vanda Birutė Ginevičienė. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas. 2009, t. 15, Nr.1, p. 136-153.
- TQM in university studies : quality assessment and quality assurance in a Lithuanian university / Dainora Grundey. Transformations in business & economics. 2008, vol. 7, no. 2 (14), suppl. B, p. 216-235.
- Web-based model of multiple criteria ethical decision-making for ethical behaviour of students / Artūras Kaklauskas, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Rita Budzevičienė. Journal of business economics and management. 2009, Vol. 10, no. 1, p. 71-84.
