Lietuvos Renesanso ir Baroko literatūra

LTMonografijoje aiškinamasi, kas lėmė Lietuvos lotyniškosios Renesanso ir Baroko literatūros atsiradimą, kas ją sieja su kitų Europos kraštų to meto literatūromis, kas sudaro jos savitumą, koks kitakalbių tekstų santykis su lietuviškąja raštija. Autorės teigimu, būtent lotynų kalba ir antikinė kultūra susiejo Lietuvą su Vakarų Europa; lotyniškuose Renesanso tekstuose buvo iškeltos svarbiausios Lietuvos valstybingumo idėjos, apibrėžtos asmens, tautos ir valstybės santykių formos, ant lotyniškosios literatūros pamato išaugo lietuviškoji raštija. Monografijoje lotyniškoji Lietuvos literatūra suprantama ketveriopai: kaip lotyniškos knygos, išspausdintos dabartinėje Lietuvos teritorijoje; lotyniškos knygos, kurias parengė lietuviai ar žmonės, aktyviai reiškęsi Lietuvoje; lotyniškos knygos, kurios buvo skirtos Lietuvos kultūriniams poreikiams ir kurių leidybą skatino Lietuvos žmonės; lotyniškos knygos, parengtos kitų tautų autorių ir išleistos kitur, tačiau kokiu nors požiūriu susijusios su Lietuva. Monografiją sudaro dvi stambios Renesanso ir Baroko dalys, kuriose pirmiausia aptariama epochos specifika; tolesniuose skyriuose, vadovaujantis žanriniu skirstymu, analizuojama lotyniškoji Lietuvos raštija. Renesanso dalyje atskirai aptariama istoriografija, poema, poezija, publicistika, polemika ir epistolografija; Baroko – proginė raštija, istoriografija, memuaristika, pamokslininkystė, mokyklinis teatras ir drama, dvarų teatras, dienoraščiai, kelionių aprašymai, memuarai, poema, dvarų poezija; taip pat dėmesys skiriamas Vilniaus universitetui – LDK Baroko literatūros kūrimo centrui.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Baroko literatūra; Lietuvių literatūros istorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Literatūros žanras; Lotyniškoji literatūra; Renesansas; Renesanso literatūra; Baroque; Baroque literature; Latin literature; Literary genre; Lithuanian literary history; Renaissance; Renaissance literature; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe monograph analyses the preconditions of the emergence of the Latin Renaissance and Baroque literature in Lithuania and its relation to the then literatures of other European states, its peculiarities and the relation of foreign texts to the Lithuanian writing. According to the author, the Latin language and antique culture linked Lithuania with the Western Europe. The Latin Renaissance texts raised the major ideas of statehood of Lithuania, defined forms of relations between persons, nations and states and became the fundament for the development of the Lithuanian writing. There are four interpretations of the Latin Lithuanian literature presented in the monograph: Latin books published on the territory of the present Lithuania; Latin books produced by Lithuanians or people actively participating in the life of Lithuania; Latin books aimed for cultural needs of Lithuania and the publication of which was encouraged by Lithuanian people; Latin books produced by other authors and published outside Lithuania yet still somehow related to Lithuania. The monograph contains two large parts devoted to the Renaissance and Baroque, which, first of all, discuss the specifics of the epoch. Other sections analyse the Latin writing in Lithuania according to genres. The Renaissance part discusses historiography, poems, poetry, journalism, polemics and epistolography. The Baroque part analyses the occasion writing, historiography, memoiristics, school theatre and drama, estate theatre, diaries, travel descriptions, memoirs, poetry, estate poetry. A certain attention is also paid to the Vilnius University – the centre of Baroque literature development of the Grand Duchy of Lithuania.