LTStraipsnyje aptariama neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo problematika, apibrėžiama tokio mokymosi pripažinimo socialinė vertė. Analizuojamas studentų poreikis vertinti ir pripažinti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus mokymosi pasiekimus. Diskutuojama apie tai, kad neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas padeda siekti aukštojo mokslo prieinamumo, individualizuotų studijų, lankstesnės studijų organizavimo tvarkos. Mokymosi visą gyvenimą idėjos plėtojimo kontekste keičiasi mokymosi veiklos ir mokymosi aplinkos įvairovė: ne tik mokymasis tradicinėse formaliojo švietimo įstaigose, bet ir veikla bendruomenėje, laisvalaikiu, mokymasis šeimoje, atliekant kasdienį darbą yra susiję su kintančiomis asmenų, piliečių funkcijomis ir vaidmenimis. Europos valstybių praktikoje esama įvairių įvertinimo procedūros etapų apibrėžimų, tačiau sutariama, kad informavimas, konsultavimas, kurio metu pasirengiama vertinimui, vertinimas ir sprendimo priėmimas yra pagrindiniai žingsniai siekiant mokymosi pasiekimų pripažinimo. Apibendrinus empirinio tyrimo duomenis, matyti, kad daugiausia neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytos patirties studentai sukaupė mokydamiesi darbo vietoje, kursuose, seminaruose, konferencijose ir atlikdami visuomeninę veiklą; dalį reikiamų įrodymų (pažymėjimų, vadovų, kolegų, klientų atsiliepimų) studentai jau turi. Respondentų atsakymai rodo, kad ištęstinių studijų studentams yra svarbu studijuojant siekti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo.Reikšminiai žodžiai: Neformalus ir savaiminis mokymasis; Neformalusis ir savaiminis mokymasuis; Studentai; Vertinimas; Evaluation; Non formal and informal learning; Student.
ENThe article discusses the issues of evaluation and recognition of achievements of informal and spontaneous learning and defines the social value of recognition of such learning. It analyses students’ need to evaluate and recognise academic results achieved through informal and spontaneous learning. The author discusses the fact that the evaluation and recognition of achievements of informal and spontaneous learning helps achieve the availability of higher education, individualised studies and a more flexible study organisation procedure. Learning activities and the variety of the learning environment are changing in the context of the development of ideas of lifelong learning: learning in traditional institutions of formal education as well as community activities, leisure activities, learning in family by performing everyday works are related to persons and citizens’ changing functions and roles. The European states have witnessed various definitions of stages of the evaluation procedure, however, it is agreed that provision of information, counselling, evaluation and decision making are the main steps on the path to the recognition of learning achievements. Having summarised the data of the empiric research, it becomes clear that the major share of experience acquired by students informally or spontaneously was obtained when learning at their work, courses, seminars, conferences and when occupied in public activities. Students have some of necessary evidence (certificates, feedback from managers, colleagues, clients). The respondents’ answers show that students of extended studies find it important to seek the evaluation and recognition of academic achievements obtained informally or spontaneously.