Posesyvinės naudininko konstrukcijos lietuvių senuosiuose raštuose

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į keletą specifiškesnių posesyvinio naudininko vartojimo atvejų senuosiuose lietuvių rašto paminkluose. Medžiaga daugiausia rinkta iš Jono Bretkūno „Postilės“, Mikalojaus Daukšos „Postilės“, Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“, „Knygos nobažnystės“. Kalbamosios konstrukcijos XVI-XVII a. lietuvių raštuose įvairumu nepasižymi. Semantinis veiksnys čia yra posesorius, arba turėtojas, reiškiamas naudininku, o turėjimo objektas paprastai reiškiamas daiktavardžio galininku. Apibendrinant pasakytina, kad posesyvinėmis naudininko konstrukcijomis lietuvių senuosiuose raštuose paprastai reiškiamas neatskiriamosios priklausomybės santykis tarp asmens ir jo sferos objekto, dažniausiai tas objektas – kūno dalis. Teigtina, kad jau tiriamuoju periodu (XVI-XVII a.) gana intensyvus buvęs ir dabar tebesitęsiantis posesyvinio naudininko išstūmimo ir posesyvinio kilmininko įsigalėjimo procesas. Abiejų kalbamųjų linksnių konkurencija senuosiuose raštuose gana ryški – ypač aiškiai ji matoma lyginant lietuvių ir lenkų kalbų atitikmenis. Lietuviškų konstrukcijų kilmininką lenkiškame tekste dažnai atitinka naudininkas. Toks gana laisvas sinonimiškas naudininko ir kilmininko konstrukcijų traktavimas rodo, kad kalbamuoju laikotarpiu didesnio šių linksnių reikšmių skirtumo nematyta. Specifiškumu išsiskiria archajiškos atoninės įvardžių naudininko formos, einančios po veiksmažodžio arba po priešdėlio ir turinčios aiškią posesyvinę reikšmę. Tokių įvardžių senuosiuose raštuose reta, kiek dažniau pasitaiko tik vienaskaitos pirmojo asmens „mi“ formų.Reikšminiai žodžiai: Enklitikas; Genetyvas; Posesyvinis naudininkas; Posesyvinės konstrukcijos su kilmininku; Posesyvinės konstrukcijos su naudininku; Posesyvumas; Senieji lietuviški raštai; Senieji lietuvių raštai; Įvardis; Enclitic; Genitive; Lithuanian writings; Old Lithuanian writings; Possessive constructions of dative; Possessive constructions of genitive; Possessive dative; Possessiveness; Pronoun.

ENDative constructions are not very numerous and diverse in old Lithuanian Writings. Throughout the period under the research, the process of driving out possessive dative and establishment of possessive genitive was rather intense. This competition is especially obvious in comparing Lithuanian and Polish equivalents. The constructions of Lithuania genitive are usually expressed by the dative case in a Polish text. Such rather free synonymic treatment of genitive and dative constructions indicates that no major difference in the meanings of these cases was featured at the period under consideration. The relict of the expression of possessiveness is dative forms of atonic pronouns usually following the verb or prefix and having an obvious possessive meaning. These forms are rare. Among old Lithuanian records the majority of them can be found in Knygoje Nobažnysės. The most widely used is the enclitic pronoun mi or its shortened form m. Possessive constructions with the second person enclitic pronoun ti are scarce. [From the publication]