LTStraipsnyje nagrinėjamas tas bendrosios slavų ir baltų leksikos sluoksnis, kuris mokslininkams kelia daugiausia problemų. Tai yra žodžiai, sutinkami tik baltų ir slavų kalbose ir laikomi eksliuzyvinėmis tų kalbų leksinėmis izoglosėmis. Remiantis naujausiais lietuvių kalbos žodžių raidos tyrinėjimais, prieinama prie išvados, jog nauji reiškiniai atsiranda ne vienu metu iškart visame giminiškų kalbų ar tarmių areale, bet plinta palaipsniui iš vieno, laike ir erdvėje gana riboto centro. Šitoks lingvistinių naujadarų plitimas iš vieno centro į kitus arealus paprastai vadinamas skolinimusi net ir tais atvejais, kai skolinimosi procesas vyksta tarp tos pačios kalbos artimų tarmių. Todėl, straipsnio autorės nuomone, tikslinga skolinimusi vadinti ir leksinių naujadarų – bendrybių (jei jos – ne indoeuropietiškas paveldas) atsiradimą ir paplitimą baltų ir slavų kalbų areale. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų ir slavų kalbos; Baltų kalbos; Bendrosios leksikos sluoksnis; Fonetinių ypatumų raida; Išimtinės leksikos izoglosos; Leksika; Neologizmai; Slavų kalbos; Svetimybės; Baltic and Slavic languages; Borrowings; Common lexical stratum; History of certain phonetic processes; Lexical isoglosses exclusive; Lexis; Neologisms; Slavic languages; The Baltic.
ENThe article analyzes the common lexical stratum of the Slavic and Baltic languages which presents the most problems for scholars. This is comprised of words endemic to the Baltic and Slavic languages and held to be lexical isoglosses exclusive to these languages. Based on the latest studies of the evolution of word-formation in the Lithuanian language and on the history of certain phonetic processes in the Baltic languages, the article concludes that new phenomena don t arise simultaneously across the range of related languages or dialects, but rather spread gradually from one center delimited rather narrowly in space and time. This kind of diffusion of linguistic neologisms from one center to other territories is ussually called borrowing, and even in cases where the borrowing occurs between close dialects of the same language. Therefore the author believes it is appropriate to call the genesis and spread of common lexical neologisms in the Baltic and Slavic linguistic territory borrowing as well. [From the publication]