Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai

LTStraipsnyje analizuojami 56 prūsiškieji veiksmažodžiai ir jų atitikmenys rytų baltų kalbose, siekiant juos aptarti įvairiais aspektais – struktūriškai, semantiskai ir etimologiškai. Nagrinėjamosios veiksmažodinės šaknys gali turėti jas pratęsiančių veiksmažodinių atitikmenų visose baltų kalbose ar tik jų dalyje – prūsų ir lietuvių arba prūsų ir latvių kalbose. Pagal tai analizuojamieji pavyzdžiai suskirstyti į dvi grupes: bendrabaltiškieji veiksmažodžiai (42); veiksmažodžiai, bendri daliai baltų kalbų (12). Baltiškieji veiksmažodžiai gali turėti atitikmenų kitose giminiškose kalbose; jei atitikmenų nėra, manytina, kad šaknys naujesnės, bendrabaltiškos ar atsiradusios tik dalyje baltų kalbų. Apžvelgus prūsų kalbos šakninius veiksmažodžius ir jų atitikmenis, matyti, kad daugelis bendrųjų prūsų, lietuvių ir latvių veiksmažodžių priklauso indoeuropietiškajam sluoksniui. Daugiausia bendrumų yra tarp prūsų ir lietuvių kalbų. Baltiškųjų veiksmažodžių reikšmės labai artimos – net 30 pirmosios grupės veiksmažodžių yra tos pačios ar labai artimos reikšmės. Daugelis indoeuropietiškojo sluoksnio veiksmažodžių baltų kalbose išlaikė senąją reikšmę. Kai baltiškųjų atitikmenų reikšmės skiriasi (12), dažniau sutampa lietuvių ir latvių pavyzdžių reikšmės (7). Kartais semantiskai artimesni prūsų ir lietuvių atitikmenys, o latviškųjų pavyzdžių reikšmės skiriasi. Kartais reikšmės skiriasi visose baltų kalbose Taigi baltų kalbos, jau atsiskyrusios nuo indoeuropietiškojo kamieno, suformavo dalį naujų šaknų, patyrė kai kurių bendrų struktūrinių ir semantinių procesų.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Daryba; Etimologija; Kaityba; Leksika; Priešdėliniai veiksmažodžiai; Prūsų kalba; Semantika; Vediniai; Veiksmažodis; Veiksmažodžiai; Šaknies balsių kaita; Šakniniai veiksmažodžiai; Šaknis; Baltic languages; Derivatives; Lexis; Old Prussian, verb, derivation, inflexion, etymology, root vowel gradation; Prefix verbs; Root; Root verbs; Semantics; Verbs.

ENThe article analyses 56 Prussian verbs and their equivalents in eastern Baltic languages seeking to discuss them with regard to various aspects: structure, semantics and etymology. The analysed stems of verbs may have verbal equivalents in all Baltic languages or only in some of them – Prussian and Lithuanian or Prussian and Latvian. The analysed samples are divided into two groups: common Baltic verbs (42); verbs common for some of the Baltic languages (12). Baltic verbs may have equivalents in other close languages; if there are no equivalents, it is considered that the stem is more recent. Having reviewed stem verbs of the Prussian languages and their equivalents, it can be seen that the majority of common Prussian, Lithuanian and Latvian verbs are of Indo-European origin. The vastest number of similarities is between the Prussian and the Lithuanian language. Meanings of Baltic verbs are very close – even 30 verbs of the first group are of the same or very close meaning. The majority of Baltic verbs of the Indo-European origin have preserved their old meaning. When meanings of Baltic equivalents differ (12), the meanings of Lithuanian and Latvian samples coincide (7). Sometimes Prussian and Lithuanian equivalents are semantically closer, whereas, the meanings of Latvian samples differ. Sometimes meanings differ in all Baltic languages. Therefore, the Baltic languages, having separated from the Indo-European stem, formed a part of new stems and underwent certain structural and semantic processes.