Deminutyvų paskirtis ir kaita liaudies dainose

LTStraipsnyje tyrinėjama deminutyvų paskirtis ir kaita liaudies dainose. Pateikiama deminutyvų tyrinėjimų apžvalga nuo 1818 metų L. Rėzos pastabų šiuo klausimu, aptariami tautosakininkų nesutarimai dėl deminutyvų paskirties liaudies dainose. Išnagrinėjus įvairias nuomones, autorius pasiremia D. Saukos teigimu, kad malonybiniai žodžiai dainoje gimsta be apibrėžto jausmo, dažnai jie parenkami dėl formalių ypatybių, kurios teikia deminutyvams pirmenybę prieš asufiksinę formą, mat žodis eilutėje, turėdamas vieną ar du skiemenis atsargos, yra mažiau varžomas, t. y. trūkstamą skiemenį nesunkiai gali užpildyti mažybinė forma. Pažymima, kad deminutyvai yra pakankamai išsamiai tyrinėti, bet mažiau domėtąsi regionine jų sklaida, ties kuria autorius ir sustoja, savo teorinį žvilgsnį skirdamas Mažosios Lietuvos dainų deminutyvinių formų sklaidai, deminutyvinių formų vartojimo pokyčiams bei tų pokyčių priežasčių lyginimui su XIX-XX a. šio krašto dainų rinkiniais. Autorius pažymi, kad 1825 metais L. Rėzos išleistose dainose viena dažniausiai pasitaikančių deminutyvinių priesagų yra -atis, -atė. Tuo tarpu paskutiniajame pamario krašto dainų rinkinyje "Bėgau jūružėm“ (1997 m. ) deminutyvų su minėta priesaga nėra nė vieno. Daroma prielaida, kad jų vietą šio dainų rinkinio tekstuose užėmė priesagos -elis, -elė vediniai. Autorius teigia, kad lokalizavus tas L. Rėzos ir V. Kalvaičio rinkiniuose paskelbtas dainas, kuriose aptinkami deminutyvai su priesaga -atis, -atė, galima teigti, jog šie deminutyvai - Mažosios Lietuvos regiono vakarų aukštaičių tarmės palikimas.Reikšminiai žodžiai: Deminutyvas; Kaita; Liaudies dainos; Mažoji Lietuva; Paskirtis; Tarmė; Change; Dialect; Diminutive; Folk song; Minor Lithuania; Purpose; Vicissitude.

ENThe article analyses the purpose and changes of diminutives in folk songs. A review of studies of diminutives since 1818 and L. Rhesa’s remarks on this topic are presented as well as disagreements among folk researchers over the purpose of diminutives in folk songs are discussed. Having analysed various opinions, the author uses D. Sauka’s statement that diminutive words usually occur without any defined feeling and they are selected for formal reasons, which provide diminutives with priority over affixed forms as a basis. The author notes that diminutives have been analysed rather extensively, yet their regional spread has been little analysed. The author focuses on this topic by analysing the spread of diminutive forms of songs of Lithuania Minor, changes in the use of diminutive forms and by comparing them with collections of songs of this region of the 19th–20th c. The author notes that one of the most frequent diminutive suffixes in songs published by L. Rhesa in 1825 are -atis, -atė. However, the last collection of songs of the sea region published in 1997 does not have any diminutives with the above suffix. The author supposes that their place in this collection was occupied by derivatives of the suffix -elis, -elė. The author claims that having localised songs published in compilations by L. Rheza and V. Kalvatis, which contain diminutives with suffixes -atis, -atė, one can claim that these diminutives are the legacy of the dialect of north aukštaitians of Lithuania Minor.