Baltų ir slavų *pēr- "mušti, perti". Kilmė, struktūros ir semantikos raida, vediniai

LTStraipsnyje tiriami bendrieji baltų ir slavų veiksmažodžiai, turintys šaknį *per-/*pr- „mušti”. Rytų baltų kalbų veiksmažodžiai lietuvių perti, ir latvių pert labai artimi ir struktūriškai, ir semantiskai – galima atstatyti rytų baltų *per- su dviem pagrindinėmis reikšmėmis „mušti, plakti” ir „vanoti pirtyje”. Slavų kalbose šią šaknį pratęsia du veiksmažodžiai: senovės slavų pero, pьrati „mušti, kulti, velėti” ir *рьro,*perti „sprausti, veržti”. Prūsų kalboje yra vardažodžiai prio „gynyba”, peroni „bendrija”, pijrin „bendriją” (t. y. „būrys”, *„spūstis”, *„(susi)spaudimas”), kurie leidžia rekonstruoti reikšmes „mušti(s)” ir „spausti”. Lietuvių ir latvių kalbos neturi slavų kalboms būdingų reikšmių „skalbti, plauti” ar „tempti, sprausti”. Pastaroji reikšmė galėtų būti gretinama tik su prūsų *per- ar *pir *„suspaustas" >„bendras". Su senovės slavų pьrati, pero „mušti, kulti, trenkti” siejamas rytų slavų dievybės Перун pavadinimas. Nors šis teonimas panašus į baltų dievo *Perkūnas pavadinimą, tačiau sieti juos etimologiškai neleidžia ne tik darybiniai, bet ir struktūriniai skirtumai. Iš šaknies *per-, reiškiančios „vanoti pirtyje”, baltų kalbose yra išlikęs senas ti-kamienis vedinys, reiškiantis patį veiksmą ar jo vietą: lietuvių pirtis, latvių pirts. Sugretinus veiksmažodžių semantikos raidą, matyti, kad tik rytų baltų kalbose išsirutuliojo reikšmė „vanoti(s) pirtyje”, kurios neturi slavų kalbos. Todėl manytina, kad žodis пьрть, перть yra baltizmas, paskolintas į rusų kalbą ne tiesiogiai, o per suomių kalbas (karelų perti „miško pirtis”, suomių pirtti „dūminė pirkia”).Reikšminiai žodžiai: Baltų ir slavų kalbos; Kilmė; Morfologinė struktūra; Semantika; Struktūra; Vediniai; Vedinys; Veiksmažodžiai; Veiksmažodžio šaknis; Šaknis; Baltic and Slavonic; Baltic and Slavonic languages; Derivative; Morphological structure; Origin; Root; Semantics; Structure; Verb root; Verbs.

ENThe article analyses common Baltic and Slavic verbs having the root *per-/*pr- [beat]. Verbs of the Eastern Baltic languages, i.e. the Lithuanian perti and the Latvian pert are very close in terms of structure and semantics. It is possible to restore the Eastern Baltic *per- with two main meanings, i.e. to beat, whip or lambaste. The Slavic languages have the following two verbs extending this root: the Old Slavic pero, pьrati [beat, thrash, dolly] and *рьro,*perti [squash, tackle]. The Prussian language has the nominal prio [defence], peroni [community], pijrin [community], which allow reconstructing the meanings of such words as mušti(s) [beat (fight)] and spausti [press]. The Lithuanian and Latvian languages do not have such meanings as launder, wash or stretch, squash characteristic to the Slavic languages. The latter meaning could only be compared with the Prussian *per- or *pir. The Old Slavic pьrati, pero [beat, thrash, hit] can be related to the name of the Old Slavic deity Перун. Although this theonym is similar to the name of the Baltic god *Perkūnas, these two names cannot be etimologically related because of derivational and structural differences. The Baltic languages have preserved an old ti-stem derivative with the root *per- meaning the action itself or the place of the action: the Lithuanian pirtis [sauna], the Latvian pirts. Having compared the development of the semantics of verbs, it became clear that the meaning to lambaste someone in a sauna developed only in the Eastern Baltic languages. The Slavic languages do not have this meaning. Therefore it is considered that the word пьрть, перть is of the Baltic origin, borrowed by the Russian language through the Finish languages (the Karelian perti [forest sauna], the Finish pirtti [smoke cottage].