No personvārdiem veidoto augu nosaukumu darināšanas modeļi latviešu un lietuviešu valodā

LTStraipsnis skirtas eponiminiams augalų genčių ir rūšių pavadinimams baltų kalbose. Pagrindinis dėmesys skiriamas dažniausiai pasitaikantiems jų kūrimo modeliams. Augalų tipų pavadinimai šį kartą nebuvo analizuoti. Tyrimo objektas – augalų pavadinimai, susiję su asmenvardžiais (vyrų ir moterų vardais ar pavardėmis) lietuvių ir latvių kalbose. Greta latvių ir lietuvių kalbų augalų pavadinimų, kurie susidarė gimtojoje kalboje kaip botanikos terminai arba tarminiai variantai, pasitaiko ir skolintų tarptautinių pavadinimų. Derivaciniu požiūriu eponiminius augalų pavadinimus galima suskirstyti į kelias grupes: pirminius, sudarytus nulinės afiksacijos būdu, pvz., latvių k. – anči (Agrimonia Eupatoria), lietuvių k. – veronica (Veronica); turinčius derivacinę galūnę – dažniausiai sudarytus iš vyriško vardo ir moteriškos giminės galūnės, pvz., latvių k. – miķele (Aster saliguus; Aster salicifolius) < Miķelis; priesaginius – latvių k. naudojamos priesagos āj-, -en-, -ij-, -it-, etc., pvz., peterājs (Campula glomerata), mārīte (Beilis perennis), lietuvių k. naudojamos priesagos -ait-, -el-, -ij-, -in-, etc., pvz., Jonelis (Erigeron acer), Jurginis (Dahlia); sudurtinius, sudaryti iš dviejų kamienų – vyrų ar moterų asmenvardžių, pvz., latvių k. jāņegle (Padicularis palustris), lietuvių k. maražolė (Petrorhagia); sudėtinius – sudarytus iš dviejų ar daugiau žodžių, kurių vienas yra asmenvardis, pvz., latvių k. čaklā Lavīze (Tradescantia), lietuvių k. darželinis jurginas (Dahlia cultoram).Išanalizavus latviškų ir lietuviškų eponimų derivaciją, galima daryti išvadą, kad abiejose kalbose dažniausiai vartojami sudėtiniai eponiminiai augalų pavadinimai, kurių pagrindą sudaro asmenvardis. Labai retai randama augalų pirminių pavadinimų, kurie sudaryti nulinės afiksacijos būdu bei derivacinę galūnę turinčių augalų pavadinimų. Priesagos, naudojamos derivacijoje, dažniausiai turi mažybinę reikšmę. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Afiksas; Augalų pavadinimai; Baltų kalbos; Daryba; Darybos modeliai; Deantroponimiai eponimai; Dialektizmai; Dūrinys; Latvių kalba; Affix; Baltic languages; Compound; Deanthroponymic Eponyms; Derivation; Derivational models; Dialectisms; Latvian; Lithuanian; Names of the plants.

ENThis article is devoted to the eponymic families and species names of plants in Baltic languages. Main attention is paid to the most productive formation models. Names of the plant sorts remain beyond the scope of this research. The object of the research - names of the plants in Latvian and Lithuanian, which are derived from the personal names, consequently from men and women given names, as well as from surnames. Analysing the eponymic plant names from the derivative point of view, the fact should be taken into account that in both sister languages there is not only a large number of plant names, formed in the very language, so using lexeme units of the native language, but also numerous names as already ready products, namely eponyms, have entered from other languages. They should be called loan plant names. They usually are international names, i.e. international botanical terms. From the derivative point of view, all the eponymic plant names should be subdivided into several groups: primary plant names - the eponymic plant names, formed in the way of zero affixation, having any external signs of derivation, e. g. Latvian anči (Agrimonia Eupatoria), Lithuanian -veronica (Veronica); plant names derived with the help of derivative ending - mostly formed from the men's names, adding the feminine gender ending, e. g. Latvian miķele (Aster saliguus; Aster salicifolius) < Miķelis; plant names derived with the suffix - in Latvian derived with the suffixes -āj-, -en-, -ij-, -it-, etc., e. g. peterājs (Campula glomerata), mārīte (Beilis perennis).Lithuanian - with -ait-, -el-, -ij-, -in-, etc., e. g. Jonelis (Erigeron acer), Jurginis (Dahlia); compound names - composites from two stems, one of them being the proper name - men's or women's personal name -, e. g. Latvian jāņegle (Padicularis palustris), Lithuanian maražolė (Petrorhagia); collocation names - formed from two or more words, at least one of them being the proper name - men's or women's given name or surname -, e. g. Latvian čaklā Lavīze (Tradescantia), Lithuanian darželinis jurginas (Dahlia cultoram). After the analysis of the derivation of Latvian and Lithuanian eponyms, a conclusion can be drawn, that in both comparative languages most frequently the eponymic plant names are formed as the collocations. Hardly ever there are met the primeval plant names - the eponymic plant names, formed in the way of zero affixation, as well as with the derivative ending derived plant names. The suffixes used in derivation of such tipe of plant names usually are of diminutive meaning. [text from author]