Tautinės realijos : pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

LTStraipsnyje savosios ir kitų kalbų požiūriu tiriama terminija, įvardijanti tautinių realijų pavadinimus. Teorinėje apžvalgoje remiamasi publikacijomis lietuvių ir užsienio kalbomis, o iliustracinių pavyzdžių šaltiniais pasirinkti įvairūs dvikalbiai ir aiškinamieji žodynai. Tautiniu koloritu nuspalvinta leksika pagal semantiką straipsnyje skirstoma į tris grupes: 1) materialiosios liaudies kultūros realijos (rūbų, avalynės, papuošalų, įrankių, valgių, gėrimų ir kt. pavadinimai); 2) dvasinės liaudies kultūros realijos (dainų, dainavimo būdų, šokių, žaidimų, švenčių, tradicijų, papročių ir kt. pavadinimai); 3) tautos istorijos realijos. Apibendrinant konstatuojama, kad savos kalbos ir svetimų kalbų tautinių realijų klasifikavimo terminams būdinga įvairovė. Terminai etnografizmas ir egzotizmas, kaip tam tikra antonimų pora, yra svarbūs kalbant apie tautiniu savitumu pasižyminčią leksiką savos kalbos požiūriu. Žodynų sudarymo, arba platesnio – tarpkultūrinio bendravimo – tikslu vartojamai leksikai įvardyti kitų šalių kalbininkai vartoja įvairius terminus: lakūna, regioninė geografinė leksika, kultūriniai skoliniai, beekvivalentė leksika ir kt. Lietuvių kalbotyroje tinkamiausiu laikytinas beekvivalentės leksikos terminas, nors jis taip pat sąlygiškas, kadangi: kiekvienu atveju ekvivalentą rasti būtina, tik nėra tiesioginio leksinio atitikmens kita kalba. O ekvivalento pasirinkimo pragmatika priklauso nuo įvairių aplinkybių ir sąlygų, pavyzdžiui, vertimo kalbos giminiškumo, teksto pobūdžio bei konkretaus žodžio vartojimo tradicijų ir tikslų.Reikšminiai žodžiai: Beekvivalentė leksika; Ekvivalentiškumas; Leksika; Pavadinimai; Tautinės realijos; Terminai; Terminai ir jų vartojimas; Equivalency; Lexis; Names; National realia; Non-equivalent lexis; Terms; Terms and their usage.

ENThe object of this research is appellative nouns which reflect the peculiarities of life, traditions and environment of a certain nation. The aim of the article is to find a term which is the most appropriate for naming of such national realia. Some authors use the term lacuna when naming things which seem unusual to a representative of another culture and which require interpretation. Other authors relate them with equivalency. Since it is sometimes difficult to find equivalents in a language when the speakers of it are not familiar with a certain things or phenomena existing in another culture, the term non-equivalent lexis can be used. In linguistic literature other terms are also used, for example exotism and exotic vocabulary, though these are not suitable for closely related languages. The term ethnographism which names some national realia is not suitable for describing national historical events, national movements and other things the names of which belong to the specific national lexis. Moreover, ethnographisms first of all denote national realia which do not cause problems for native speakers when used in a text. It is more difficult with foreign cultural phenomena and translation of their names. A conclusion could be drawn that the most suitable term for the lexis referring to national realia is non-equivalent lexis. Is has to be admitted that this term may not always be applicable because it is necessary to find a certain equivalent while translating a text. The choice of the equivalent depends on many things, for example the affinity of the source language, the character of the text and the tradition and intention of the usage of a particular word. [From the publication]