Šaknies *lem- refleksai baltų ir slavų kalbose

LTStraipsnis skirtas struktūrinei, semantinei ir darybinei žodžių, pratęsiančių šaknį *lem-, analizei. Lyginami baltų ir slavų šios šaknies refleksai, ieškant raidos bendrumų ir skirtumų. Veiksmažodinė šaknis *lеm- „lenkti, laužti“ geriausiai pažįstama baltų kalbose, nes jos vienintelės yra išlaikiusios šakninius, t. y. neišvestinius veiksmažodžius. Tai lietuvių lemti, latvių lemt „lemti, spręsti“, prūsų lembtwey, limtwei „laužti“, kildintini iš baltų *lem/*lim- „lenkti, laužti“ (–> rytų baltų „lemti, spręsti“). Kitose kalbose tėra šaknies *lem- vediniai. Rytų baltų kalbose nykstamąjį laipsnį im ar um turi giminiški sta- kamieno mutatyvai. Slavų ir germanų veiksmažodiniai vediniai šaknyse turi iteratyvams būdingą *o eilės vokalizmą: rusų ломить, ломлю. Reikšmę „laužti“ rodo visi slaviškieji vediniai, prūsiškieji pavyzdžiai. Tačiau rytų baltų kalbose *lem- šaknies bei jų vediniai gali turėti ir kitokių reikšmių. Senesnę reikšmę „laužti“ ar „linkti“ dar yra išlaikę iš tos pačios šaknies išriedėję intarpiniai ar sta-kamieniai mutatyvai limti, limsta, limo „linkti, lūžti“. Su senosiomis reikšmėmis susiję veiksmažodiniai bei vardažodiniai vediniai, kurie slavų kalbose dažniausiai reiškia laužymą ar jo rezultatą, įrankį. Dėmesio nusipelno rusų kalbos tarmėse užfiksuoti daiktavardžiai, reiškiantys žemą, pelkėtą, drėgną vietovę: ламы, лом, лома. Skolinimąsi iš baltų kalbų šaknies lam- / lom- darinių liudytų ir gausūs slaviški hidronimai, taip pat baltarusiškieji mikrotoponimai. Tačiau tiek apeliatyvų, tiek jų onomastinių atitikmenų etimologiją apsunkina balsių a/o kaita šaknyje.Reikšminiai žodžiai: Baltų ir slavų kalbos; Baltų kalbos; Darybinė analizė; Lem- šaknies refleksai; Reikšmė; Semantinė analizė; Semantinė, struktūrinė ir darybos analizė; Slavų kalbos; Struktūrinė analizė; Vedinys; Šaknies lem-, refleksai; Baltic Languages; Baltic and Slavic languages; Derivative; Lem- root reflexes; Lem-, root reflexes; Meaning; Semantic, structural and word-formation analysis; Slavic Languages; Structural analysis, semantic analysis; Word-formation analysis.

ENThe article is aimed at the structural, semantic and derivational analysis of words extending the root *lem-. Baltic and Slavic reflexes of this root are compared in search for generalities and differences in the development of this root. The verbal root *lem- [bend, break] is mostly known in the Baltic languages, since these are the only languages to have preserved root verbs, i.e. non-derivative verbs. These are Lithuanian lemti and Latvian lemt [determine, decide], Prussian lembtwey, limtwei [laužti] derived from the Baltic *lem/*lim- (Eastern Baltic [determine, decide]). Other languages have only derivatives of the root *lem-. In Eastern Baltic languages family sta-stem mutatives have the zero-grade im or um. The Slavic and Germanic verbal derivatives in roots have o-vocalism characteristic to iterative verbs: the Russian ломить, ломлю. All Slavic derivatives and Prussian examples show the meaning “to break”. However, Eastern Baltic verbs with the root *lem- and their derivatives may have other meanings. The older meaning “to break” or “to bend” has been preserved in the infix or sta-stem mutatives limti, limsta, limo [to tend, to break], which derived from the same root. Verbal and nominal derivatives related to older meanings usually mean the process of breaking, its result and instruments in Slavic languages. Particular attention is paid to nouns in dialects of the Russian language meaning a low, swampy and wet place: ламы, лом, лома. Borrowings from the Baltic roots lam- / lom- are evidenced by a number of Slavic hydronyms and Belarusian microtoponyms. However, the etymology of appellatives and their onomastic equivalents is complicated by the shift of a/o vowels in the root.