Lietuvos laisvės kovotojų ryšiai su Vakarais 1945-1954 m. ir jų nuslopinimas

LTStraipsniu siekiama trumpai pristatyti vieną iš lietuvių tautos pasipriešinimo epizodų antrosios sovietinės Lietuvos okupacijos metu – ryšius su Vakarais. Šis epizodas labai svarbus, nes atspindi lietuvių antisovietinio pasipriešinimo struktūrų ryšių su Vakarais kūrimų ir veiklų Suvalkų krašte, Lenkijos teritorijoje, 1945–1954 m., siekiant prasiveržti pro geležinę uždangų ir pranešti demokratiniam pasauliui apie antrosios sovietinės okupacijos padarinius Lietuvoje, ieškoti supratimo ir paramos tautos pasipriešinimo kovai su okupantu. Juk per Lenkiją tuo metu ėjo vienintelis įmanomas kelias sausuma iš Lietuvos į Vakarus. Pagrindinis dėmesys skiriamas šių siekių užslopinimui Lenkijoje, Suvalkų krašte, 1949–1950 m. Taip pat nagrinėjama, kaip laisvės kovotojų ir lietuvių išeivių viltimis gauti paramos savo tikslams įgyvendinti Vakarų valstybės pasinaudojo kaip informacijos apie Sovietų Sąjungą rinkimo priemone, be kita ko, dar ir neveiksminga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Partizanai, ryšiai su Vakarais, Lenkija; Partizaninis karas; Sovietų okupacija; Vakarai; Guerrilla war; Querrillas, contacts with the West, Poland; Soviet occupation; The West.

ENThe article contains a brief presentation of one of episodes of Lithuanian national resistance to the second Soviet occupation of Lithuania, i.e. relations with Western countries. This episode is very significant since it reflects the development and activities of relations of anti-Soviet resistance structures with Western countries in 1945–1954 in the region of Suwałki (Polish territory) in order to break through the Iron Curtain and inform the democratic world about the outcomes of the second Soviet occupation in Lithuania and seek understanding and support for the nation in its resistance to the occupants. Poland was the only country having the land path from Lithuania to Western countries. The main attention is focused on the suppression of these aspirations in the Polish region of Suwałki in 1949–1950. The article also analyses the way hopes of freedom fighters and Lithuanian emigrants to receive the support necessary for the implementation of their goals were used by Western states as a means of collecting information about the Soviet Union, which was ineffective.