LTStraipsnyje aptariami lietuvių kalbos tyrimai ir jų ypatumai Norvegijos universitetuose. Lietuvių kalba lingvistinių tyrimų objektu tapo XIX a. viduryje, įsigalėjus istoriniam–lyginamajam tyrimų metodui. Lietuvių kalbos studijos XX a. viduryje tapo madinga indoeuropeistinių tyrimų sritimi, kuri taip pat paplito ir Skandinavijos šalyse. Straipsnyje išskiriamos pagrindinės lietuvių filologijos tyrinėjimų sritys Norvegijos universitetuose: etimologija, dialektologija, fonetika, akcentologija, istorinė ir lyginamoji gramatika, toponimika ir šiuolaikinės gramatinės struktūros tyrimai. Straipsnyje pateikiamas svarbiausių kiekvienos srities mokslinių darbų bibliografinis sąrašas, trumpai aptariami šių darbų autoriai. Tarp daugelio kitų minėtini svarbų indėlį į teorinę lietuvių filologiją įnešę Louis Hjelmslev darbai, tyrimų lauką taip pat praplėtę norvegų lingvistikos specialistai Christianas Stangas ir Terje Mathiassenas bei suomių lingvistas Kari Liukkonenas.Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Dabartinės kalbos gramatinė struktūra; Dialektologija; Etimologija; Fonetika; Gretinamoji kalbotyra; Istorinė gramatika; Istorinė lyginamoji kalbotyra; Onomastika; Skandinavija; Toponimika; Accentology; Comparative grammar; Contemporary grammatical structure; Dialectology; Etymology; Historical grammar; Lithuanian; Onomastics; Phonetics; Scandinavia; Toponymics.
ENThe Lithuanian language became an object of linguistic interest in the middle of the 19l h century, when the historical-comparative method was firmly established. The study of the Lithuanian language became fashionable among Indo-Europeanists in the middle of the 20th century. Scandinavia was not an exception in this respect. Research in several fields of Lithuanian philology at Nordic universities could be mentioned: etymology, dialectology, phonetics, accentology, historical and comparative grammar, toponymies and contemporary grammatical structure. Important contributions to theoretical Lithuanian philology were made by Louis Hjelmslev; specific areas of Lithuanian studies have been enriched by the Norwegian linguists Christian Stang and Terje Mathiassen and by the Finnish linguist Kari Liukkonen. [From the publication]