Unikalumas ir entropija kultūros paveldo informacijoje ir komunikacijoje

LTXX amžiuje prasidėjusi informacinės ir komunikacinės paradigmų plėtra ir besiformuojanti tinklaveikos visuomenė neišvengiamai turi įtakos įvairių veiklos sričių, taip pat paveldo sampratai, paveldosaugos, paveldotvarkos ir paveldo informacijos bei komunikacijos procesams. Šio straipsnio objektas – informacinės ir komunikacinės paradigmų raiška paveldo erdvėje. Straipsnio tikslas – suformuluoti paveldo informacijos ir komunikacijos sampratą, parodant sąsajas su komunikacijos ir informacijos mokslų teorijomis bei pademonstruojant informacinės paradigmos taikymo paveldo tyrimuose galimybes. Straipsnyje pateikiami teoriniai svarstymai iliustruojami konkretaus paveldo objekto – Dubingių piliavietės archeologinių tyrimų pavyzdžiais. Straipsnyje pristatomo tyrimo metu nustatyta, kad paveldo informacijos ir komunikacijos požiūriu pagrįstuose tyrimuose galima tarpdiscipliniškai pritaikyti svarbiausias informacijos ir komunikacijos mokslų teorijas ir metodus. Jų taikymas paveldo erdvėje gali būti kreipiamas dviem lygiavertėmis tyrimų kryptimis: tyrimuose akcentuojant išskirtinius paveldo objektus ir artefaktus bei tyrimuose orientuojantis į masinės medžiagos pažinimą. Abi tyrimų kryptys leidžia kiekybiškai įvertinti paveldo objektus, nustatant paveldo kompleksų ir jų dalių santykį, lyginant paveldo objektus ir kompleksus, siekiant identifikuoti kompleksą sukūrusių visuomenių ypatumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Dubingiai; Dubingiai,; Entropija; Informacijos teorija; Komunikacijos ir informacijos mokslai; Komunikacijos teorija; Paveldas; Paveldo informacija; Paveldo informacija ir komunikacija; Paveldo komunikacija; Archaeology; Archeology; Communication and Information science; Communication and informatiopn sciences; Communication theories; Communication theory; Dubingiai; Enthropy; Entropy; Heritage; Heritage communication; Heritage information; Information and communication on Cultural heritage; Information theories; Information theory.

ENThe development of information and communication paradigms and the emerging networking society of the 20th century have an inevitable impact on various activity fields as well as on the notion of heritage and processes of heritage conservation, management, heritage information and communication. The object of the article is the expression of information and communication paradigms in the field of heritage. The article is aimed at forming the notion of heritage information and communication by revealing the links with theory of communication and information sciences and demonstrating the possibilities of applying the information paradigm in heritage studies. The article presents theoretical considerations illustrated by the archaeological research of a specific object, i.e. Dubingiai Castle Hill. During the research presented in the article it was established that heritage information and communication studies can be implemented by interdisciplinary applying the major theories and methods of information and communication studies. The application thereof in the field of heritage can be implemented in two equal directions: by focusing the research on exceptional heritage objects and artefacts and by focusing the research on the understanding of mass material. The both research directions allow evaluating heritage objects in a quantitative manner by establishing the relation of heritage groups of heritage objects and parts thereof and comparing objects of heritage and groups of heritage objects in order to identify peculiarities of societies standing behind the creation of those groups.

• Komunikacija / Communication
• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology