Salomėja Nėris ir europinis modernizmas

• Salomėja Nėris et le modernisme Europeen
• Salomėja Nėris and the European Modernism

LTStraipsnyje svarstomi įvairūs Salomėjos Neries dienoraščio fragmentai makabriškos žmonijos istorijos kontekste. Gilinamasi į siurrealizmą, lietuvių ir prancūzų neobolševizmo ideologijos literatūrinę raišką, jugendo stilių (art nouveau); Kristaus ir šventųjų metaforas. Nėris rašydama rėmėsi ne vien savo gyvenimo teikiama medžiaga; ji žvelgė į meno kritiką, svetimas kultūras. Paryžietišką laikotarpį atspindinčioje kūryboje esama universalių romantinių, donžuaniškų įvaizdžių, europinio dekadanso ir baroko apraiškų, integralios poetikos. Nėries proza sukasi aplink civilizacijų sandūras, žmogiškus nesusipratimus, viltis, smurtą. Poetės stilistinio pasipriešinimo, pasišiaušimo maniera artima europiniams maištingiesiems romantikams; maištas tampa baironiškąjį, hugoiškąja, lamartiniška poza. Nėries kūryboje dera avangardistinio modernizmo patirtys, papildytos vokiečių ir prancūzų XIX a. romantizmo estetinių interpretacijų, Arthuro Schopenhauerio idėjas. Veikiama europinės literatūros, poetė kuria laisvą meluojantį eilėraštį, kurio subjektas sintetina folklorą ir modernizmą, dėvi ironiškos laikysenos kaukę, jam būdingas netikėjimas, jaunystės kultas suteatralinto kūrybos gyvenimo akivaizdoje. Krikščioniško europinio misticizmo, transcendencijos veikiama subrendo Nėries meilės sąvoka, kuri turi modernistinio vitališkumo, jugendo bruožų. Poetės apmąstymai apie ekstazės, geismo, iliuzijos, ironijos, jaunatviškumo, mirties tendencijų mene prigimtį rodo teorinius jos interesus. Nėries poetikoje atsispindi bene visos žodžio meno raidos tendencijos, tačiau ji išlieka autentiška rašytoja.Reikšminiai žodžiai: Modernizmas; Dekadentizmas; Dekonstrukcija; Romantizmas; Identiškumas; Vitalizmas; Kūrybos estetika; Poetika; Kaukė; Kultūros kontekstas.

ENThe article discusses various fragments of Salomėja Nėris’ diary in the context of the macabre history of humanity. It explores surrealism, the literary expression of Lithuanian and French neo-Bolshevik ideology, the Jugend style (art nouveau), and the metaphors of Christ and the saints. In writing her diary, Nėris did not rely on the materials provided by her own life alone; she also looked at art criticism and foreign cultures. The works that reflect the Parisian period contain universal romantic images and manifestations of the European decadence and baroque. Nėris’ prose revolves around civilisational junctures, human misunderstandings, hopes, and violence. The poet’s manner of stylistic resistance and ruffling is similar to that of the rebellious European romantics; rebellion becomes a Byronic, Hugoic, Lamartinic pose. Nėris’ creative work incorporates the experiences of the avant-garde modernism, supplemented with the aesthetic interpretations of the 19th-century German and French romanticism. Influenced by the European literature, the poet creates a free lying poem, the subject of which synthesises folklore and modernism, wears the mask of ironic postures, and exhibits disbelief and the cult of youth in the face of the theatrical life of creation. Nėris’ concept of love matured under the influence of the European Christian mysticism and transcendence and shows some features of the modernist vitality. The poet’s thoughts on the nature of the themes of ecstasy, desire, illusion, irony, youthfulness, and death in art indicate her theoretical interests.