Social suffering, post-soviet masculinities and working-class men

LTStraipsnyje analizuojamas socialinis darbininkų vyrų kentėjimas plačiame posovietinio vyriškumo kontekste. Socioekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, įvykę posovietinėje Lietuvoje, sukūrė itin lytiškai diferencijuotus moterų ir vyrų vaidmenis. Nors vyriška galia pasireiškė daugybėje gyvenimo sferų - nuo ekonomikos iki šeimos - daugeliui vyrų posovietinis vyriškumas teatnešė tik neviltį, gėdą ir bejėgiškumą. Paskutiniu dešimtmečiu visuomenėje pastebimi du akivaizdžiai išsikristalizavę vyriškumo modeliai. Pirmasis, kurį įkūnija naujasis ekonominis ir politinis elitas, vadintinas „transnacionalinio verslo vyriškumu“ (Connell, 2000). Šį vyriškumą apibūdina didėjantis egocentrizmas, itin sąlyginis lojalumas korporacijai ar valstybei ir sumenkęs atsakomybės už kitus jausmas. Kitą vyriškumo modelį atstovauja nemažas skaičius vyrų, kurie dėl savo socialinės padėties, amžiaus, etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos yra patyrę socialinę atskirtį ir marginalizaciją. Straipsnyje analizuojami darbininkai vyrai priskiriami kaip tik šiai grupei. Straipsnyje teigiama, kad darbininkų vyrų tapatybė yra kupina kentėjimo, įtampos bei nevilties. Straipsnyje analizuojami 2006 ir 2007 metų statistiniai duomenys, rodantys sudėtingą vyrų padėtį visuomenėje.[...] Straipsnyje analizuoti tik sunkų fizinį darbą dirbantys vyrai. Septyni iš apklaustų informantų buvo statybininkai, šeši krovėjai, du šaltkalviai, du langų krovėjai, vienas baldų montuotojas ir vienas dirbantis įvairius laikinus darbus. Keturi iš informantų neturėjo nuolatinio darbo. Vyrų amžius svyravo nuo 22 iki 68 metų. Interviu buvo atliekami Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje.[...] Interviu atsiskleidęs darbininkų vyrų bejėgiškumo, gėdos ir nevilties jausmas kelia vyriškumo normų ir lyčių normalizavimo klausimus, kurie tapo itin svarbūs į Lietuvą skverbiantis vakarietiškiems vyriškumo standartams ir elgesio modeliams. Galingos hegemoninio vyriškumo normos kuria ne tik nuolankius marginalizuotus vyrus, bet ir nutylimas nelygybės, socialinės izoliacijos ir viešo atstūmimo formas. Ciniška posovietinė viešoji sfera neužtikrina skirtingų socialinių grupių teisių ir neatsiliepia į jų reikmes, todėl sunku tikėtis, kad socialinis darbininkų vyrų kentėjimas gali būti viešai išreikštas ir politiškai artikuliuotas. Pasitikėjimo, atsakomybės ir pilietinio dalyvavimo trūkumas, ribotas Lietuvos piliečių solidarumas ir jų alienacija gali skatinti vis didesnę šių kenčiančių vyrų nelygybę, marginalizavimą ir diskriminaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo klasės vyrai; Gėda; Socialinis kentėjimas; Vyriškumas; Masculinity; Shame; Social suffering; Working-class men.

ENThis article focuses on Lithuanian working-class men's social suffering. Analyzing 19 semi-structured interviews with working class men, it asks how these men attempt to create their personal and group identities and why some of them are unable to construct satisfactory life narratives. The research methods used in the article include the analysis of scholarly literature, the overview of statistical data, semi-structured interviews with working-class men and participant observation. The concept of social suffering used in the article describes everyday miseries of the socially marginalized and exposes social factors contributing to their oppression and domination. The interviews with the working class men reveal that they accept their inferior status in the world of 'successful' manhood. The men's social suffering and exclusion are related to their sense of powerlessness. This sense and their inability to resist it are inherently shameful for the interviewed men. Public marginalization of working-class men makes their attempts at hegemonic normative masculinity look like some kind of a cul-de-sac. They cope with it by adopting self-destructive practices (drinking, violence at home and in the streets, etc.). The pressures of normative masculinities imbue the corporeal identities of working-class men with exclusion, anxiety and insecurity. The article concludes that the violent forms of male norms and hegemonic masculinity in Lithuanian society not only create complicit marginalized men but also produce silent inequalities, social isolation and the lack of public access. [text from author]