Chorai ir dainų šventės Lietuvoje - etninės savimonės žadintojai : raidos ir raiškos problemos (XIX a. II pusė - XXI a. pradžia)

LTLietuvių tautinio atgimimo ir lietuviškų chorų sąjūdžio užuomazgos XIX a. pab. – XX a. pr. glūdėjo europietiškosios ir valstietiškos kaimiškos kultūrų santalkoje. Chorinio meno ir dainų švenčių gyvybingumo prielaidos – tautos etninė būtis, jos psichologija ir liaudies dainavimo tradicija. Pirmieji Lietuviški chorai buvo bažnytiniai, pasaulietiški paplito atšaukus spaudos draudimą. Chorai ir dainų šventės sovietinės okupacijos laikotarpiu įvairiomis veiklos formomis atstovavo tautinei sąmonei ir dvasinėms vertybėms. Chorų veikla ir repertuaras rodo, kaip etninės savimonės meniškoji raiška plėtėsi nuo rezistencinės būklės pokario metais iki visavertės atgaivos artėjant į antrąjį tautos atgimimą. Ypatinga tautinio tapatumo ir etninės savimonės ugdymo sritis – dainų šventės. Jos koncentruoja ir apibendrina Lietuvos chorų visuomeninę ir meninę veiklą. Straipsnyje gvildenama Lietuvos chorų ir dainų švenčių įtaka etninės savimonės puoselėjimui. Lietuviški chorai nuo XIX a. pabaigos ir dainų šventės nuo XX a. pirmosios pusės yra viena iš įtaigiausių tautinio identiteto bei etninės savimonės ugdymo priemonių. Baltijos šalių dainų šventės 2003 m. buvo įtrauktos į UNESCO sudarytą žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Modernus, šiuolaikiškas dainų šventės modelis, jo žanrinės struktūros platuma atveria neribotas socialinio ir kultūrinio bendravimo bei švenčių visuomeninio poveikio stiprinimo galimybes. Straipsnio tikslas – suformuluoti apibendrintą Lietuvos chorų ir dainų švenčių, kaip etninės savimonės žadintojų, koncepciją tautos ir jos kultūros istorinės raidos kontekste.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Chorai; Dainos; Dainų šventės; Etninė savimonė; Giesmės; Repertuaras; Tautinio atgimimo sąjūdis; Choruses; Church; Ethnic self - awarness; Etnic self-awareness; Hymns; Lithuania; Movement of national revival; Repertoire; Song festivals; Songs.

ENThe beginning of Lithuanian national revival and Lithuanian choir movement at the end of the 19th–beginning of the 20th c. stemmed from the mixture of the European and urban peasant cultures. The preconditions of choral art and song festival vitality are the ethnic existence of the nation, its psychology and traditions of folk singing. The first Lithuanian choruses were church choruses and secular choruses wide spread after the cancellation of the Lithuanian press ban. During the Soviet occupation choruses and song festivals represented national consciousness and spiritual values in various forms of activities. The activities and the repertoire of choruses show how the artistic display of ethnic self-awareness increased from the state of resistance during the after-war years to a full-fledged national revival. Song festivals are the significant field of national identity and ethnic awareness. They concentrate and summarise the social and artistic activities of Lithuanian choruses. The article analyses the influence of Lithuanian choirs and song festivals on the fostering of ethnic self-awareness. Lithuanian choirs from the end of the 19th c. and song festivals from the first half of the 20th c. are one of the most influential means of development of national identity and ethnic self-awareness. In 2003 Baltic song festivals were included into the Unesco Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The modern and contemporary model of the song festival, the wide scope of its genre structure open endless possibilities for social and cultural communication and enhancement of the social influence of these festivals. The aim of the article is to form a generalised concept of song festivals.