Gamta M.K. Čiurlionio kūryboje

LTGamtos vaizdai persmelkia visą M. K. Čiurlionio kūrybą, kai kurie (jūra, miškas, dangaus erdvės) nuolat pasikartoja jo dailės, muzikos kūriniuose, literatūros vaizdeliuose, laiškuose. Menininko požiūris į gamtą buvo toks: 1) gamta – grožio, estetinio pasigėrėjimo šaltinis, 2) gamta – Tėvynės, Namų simbolis, 3) gamta, pasaulis, visata – Dievo kūrinys. Šie požiūriai dažnai susijungia į vieną regimojo pasaulio vaizdinį (stebint gimtojo krašto grožį, menininko „širdis smarkiau pradeda plakti, o siela nudžiugus himną pradeda giedoti Tam, kuris Tėvynę tau davė Lietuvą“). Gamta – tautos ir valstybės istorijos Namai, todėl jos potyrius lydi patriotinis jausmas (išskyrus Kaukazo ir Karpatų kalnuose patirtus įspūdžius, Čiurlionis tėra aprašęs tik Lietuvos gamtą). Gamtos amžinumas, begalybė, neaprėpiamos erdvės Čiurlionio sąmonėje žadino stiprų religinį matmenį turintį estetinį didingumo jausmą; jis nesunkiai paaiškinamas I.Kanto estetikos sąvokomis. Straipsnyje kritiškai atsiliepiama apie du užsienio autorių straipsnius, skirtus Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ analizei. Danuta Mirka (Idea korespondencji w poemacie symfonicznym „Morze“ Mikalojusa Konstantinasa Čiurlionisa.- W kręgu muzyki litewskiej. Kraków, 1997) veikalo semantiką aiškina „jūros“ ir „vėjo“ idėjų priešprieša, tačiau padaro poemos struktūrai ir paties kompozitoriaus nuomonei priešingas išvadas. Enrique Alberto Arias [Sublimity and Nature: M.K.Čiurlionis‘s Jūra // Lituanus, Vol. 47:3 (2001)] daro daug klaidų, aiškindamas didingumo idėjos susidarymą bei turinį Europos estetikoje, „Jūros“ kūrybos šaltinius, o fragmentiškame veikalo aprašyme didingumo analizės neatlieka. [Iš leidinio]

ENViews of nature permeate the entire creative work of M. K. Čiurlionis; some of them (the sea, forest, and spaces of the sky) constantly repeat themselves in his works of art and pieces of music. The artist’s view of nature was as follows: 1) nature is the source of beauty and aesthetic delight, 2) nature is the symbol of Motherland, 3) nature, the world, the universe is the creation of God. Nature is Home of the nation and the history of the state therefore a patriotic feeling accompanied its experience (with the exception of the impressions experienced in the Caucasian and Carpathian mountains. Čiurlionis described Lithuania’s nature only). The eternity, the infinity of nature, vast spaces incited in the artist’s consciousness a strong religious dimension that had a feeling of aesthetic majesty; it can be easily explained by means of Kant’s aesthetic conceptions. The article considers two articles by foreign authors devoted to the analysis of Čiurlionis’ symphonic poem “The Sea”. Danuta Mirka (Idea korespondencji w poemacie symfonicznym „Morze“ Mikalojusa Konstantinasa Čiurlionisa. - W kręgu muzyki litewskiej. Kraków, 1997) explains the semantics of the piece of music by opposing the ideas of “the sea” and “the wind”, however, her conclusions are at variance with the structure of the poem and the composer’s opinion. Enrique Alberto Arias [Sublimity and Nature: M.K.Čiurlionis‘s Jūra // Lituanus, Vol. 47:3 (2001)] makes many mistakes in explaining the creation of the idea of majesty and the contents in aesthetics of Europe, the sources of “The Sea”. No analysis of majesty is made in a fragmental description of the work.