Mirties etika Lietuvos kaimo kultūroje

LTŠio straipsnio tikslas – apžvelgti istorines lietuviškas tradicijas, atsiskleidžiančias per šeimos ir bendruomenės santykius su mirštančiuoju ir velioniu. Naudodami lyginamąjį metodą ir tekstų analizę apibūdinsime, kaip Lietuvos kaimo ir miestelių žmonės pasaulėžiūros sumaišties laikais suprato velionio reikmes ir savo pareigas, kaip derino savo ir velionio pasaulėžiūrų skirtumus ir kaip šios gyvųjų ir mirusiųjų tradicinės sąsajos keitėsi XX a. ir dabartinio XXI a. pradžioje. Siekiame mirtį parodyti kaip daugialypį kultūros reiškinį, apimantį tradicinio ir modernaus mirties įvaizdžio sąsajas individualiai suvoktoje ir bendruomeniškai įprasmintoje realybėje, išgyvenant ir kultūriškai apipavidalinant artimų žmonių netektį. Kyla klausimas – kiek ir kaip religiniuose ir pasaulietiniuose laidotuvių papročiuose veikia tradiciniai etiniai imperatyvai? Kultūros etinės išraiškos, jų sąsajos su besikeičiančia kultūros terpe konkrečioje laiko dimensijoje – viena iš problemų, kurios tyrimas yra daugiasluoksnis. Etika kaip filosofijos kategorija dažniausiai apima istoriškai susiformavusią, išskirtinių asmenybių sukurtą filosofinę mintį, kuri daugiau ar mažiau paplito atskiruose visuomenės sluoksniuose, formavo jų pažiūras ir turėjo įtakos elgesiui. Etnologo žvilgsniu šias kategorijas matome kaip visiškai naują pažiūrų darinį, kuriame persipina apibrėžtu laikotarpiu vertikaliai perimta kultūrinė šeimos tradicija, kūrybiškai plėtojamos horizontaliais ryšiais bendruomenėje sklindančios vietinės kultūrinės realijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirties etika; Mirties simbolika; Lietuvos kaimo kultūra.

ENThe goal of this article is to examine historical Lithuanian traditions that reveal themselves through family and community relations with a dying person and the deceased. By using a comparative method and textual analysis, we shall describe how people from Lithuanian countryside and cities understood the needs of the deceased and their obligations, how they reconciled the differences between their own worldview and that one of the deceased, and how these relations between the living and the dead evolved throughout the 20th century and the beginning of the 21st century. We seek to depict death as a multidimensional cultural phenomenon encompassing the links between a traditional and modern image of death in reality, perceived individually and framed by community, as one goes through loss and culturally interprets the loss of close people. The question emerges: to what extent and how religious and secular funeral customs are affected by ethical imperatives? Ethical expressions of culture, their relation to an evolving cultural environment is one of the problems, whose solution is multilayered. Ethics, as a philosophical category, most often encompasses ideas formed historically, articulated by exceptional personalities, which are widespread in particular social groups, shape people’s attitudes, and influence their behaviour. From the viewpoint of ethnologist, we view these categories as a brand new combination of attitudes, where cultural family traditions, acquired vertically during a defined period, become intertwined, where local cultural realities, circulating in community through horizontal ties, are creatively developed further.