Ledesmos katekizmo lietuviško vertimo (1605) laiko ir sąlygos sakiniai

LTStraipsnyje nagrinėjami Ledesmos katekizmo 1605 m. vertimo finitiniai laiko ir sąlygos šalutiniai sakiniai. Laiko ir sąlygos sakinius sieja kai kurie semantiškai nediferencijuoti šalutinių sakinių modeliai, laisva, diskurso eigą atitinkanti dėmenų tvarka ir iš dalies sutampantys jungiamieji žodžiai – rytiniam senųjų lietuviškų raštų kalbos variantui būdingas prieveiksmis „kadu“, vartojamas tik laiko ir sąlygos sakiniuose, ir iš jo kilęs jungtukas „kad“. Kituose senuosiuose raštuose taip pat matyti polinkis laiko sakinių jungimo priemones vartoti ir sąlygos santykiams žymėti. Tai paremia Eduardo Hermanno nustatytą įvardinio *kvo- kamieno jungiamųjų žodžių plėtros lietuvių kalboje kryptį laiko > sąlygos > priežasties sakiniai ir leidžia suabejoti Vytauto Ambrazo nuomone, kad iš laiko sakinių *kvo- kamieno jungiamieji žodžiai pirma plito priežasties, o tik vėliau sąlygos ir kitų tipų sakiniuose. 1605 m. katekizme matyti didesnis, negu įprasta vieno autoriaus vertime, laiko ir sąlygos sakinių jungiamųjų žodžių inventorius. Tai pasakytina apie funkciškai nemotyvuotą genetiniais ryšiais susijusių jungiamųjų žodžių „kadu“ ir „kad“ vartojimą, pavienius prieveiksmio „kuomet“ ir dalelytės „gu“ vartojimo atvejus. Tokia jungimo priemonių įvairovė būdingesnė ne vieno vertėjo darbams, sudarytiems ar redaguotiems raštams (plg. Wolfenbüttelio postilės, Vilento „Enchiridiono“, „Knygos nobažnystės“ laiko ir sąlygos sakinių jungiamuosius žodžius). Ši aplinkybė verčia nagrinėjamojo katekizmo duomenis interpretuoti ypač atidžiai ir leidžia kelti klausimą apie galimą kolektyvinį vertimo rengimą.Reikšminiai žodžiai: Jungtukai; Katekizmas; Laiko ir sąlygos sakiniai; Prieveiksmis; Rytinis raštų variantas; Vertimas; Šalutiniai sakiniai; Adverb; Catechism; Clauses of time and condition; Conjunction; Connective; Eastern variety of writings; Subordinate clauses; Translation.

ENThe article deals with the finite subordinate clauses of time and condition in the Lithuanian translation (1605) of Ledesma's catechism. They are related by some semantically undifferentiated models of subordinate clauses, free order of constituents conforming to the flow of discourse and partially overlapping connectives: the adverb kadu frequent in the eastern variety of old Lithuanian writings and used exclusively in clauses of time and condition and the conjunction kad derived from the above adverb. The material studied seems to support the trend of development of connectives identified by Edward Hermann who claimed that the connectives derived from the pronominal stem *k"o- spread from clauses of time to conditional clauses and afterwards to clauses denoting purpose (cf. Hermann 1912: 71). Therefore Vytautas Ambrazas's idea that connectives derived from the stem *k"o- spread from clauses of time to clauses of purpose and only afterwards to conditional and other types of clauses (cf. Ambrazas 2006: 476, 502) seems to be debatable. The number of clauses of time and condition in the catechism of 1605 is larger than usually found in a translation made by a single author. It particularly applies to the functionally unmotivated usage of the genetically related connectives kadu and kad as well as sporadic occurrences of the adverb kuomet and the particle gu. Such variety of linking devices is common in translations made by more than one author, in writings compiled or edited by several people. It therefore seems to be crucially important to precisely and carefully interpret the data of the catechism under investigation. The above considerations might also suggest that the translation belongs to more than one author. [From the publication]