Dėl baltų kalbų priegaidžių eksperimentinių tyrimų

LTStraipsnyje apžvelgiama baltų – lietuvių ir latvių – bendrinių kalbų monoftongų priegaidžių eksperimentinių tyrimų raida. Pirmųjų tyrimų autoriai abiejose kalbose buvo linkę pripažinti melodinę priegaidžių prigimtį ir manyti, kad jas geriausiai išreiškia pagrindinio tono kilimas ar kritimas. Vėlesni išsamūs A. Pakerio lietuvių bendrinės kalbos tyrimai įrodė, kad priegaidės charakterizuojamos daugelio fonetinių požymių kompleksu, iš kurių svarbiausi yra trukmė, pagrindinis tonas ir intensyvumas. Lietuvių kalbotyroje neginčijamai susiformavo bendrinės kalbos dviejų fonologinių priegaidžių aksioma. Latvių kalbos tyrimų specifiką daugiau nulėmė bendrinės kalbos priegaidžių realizacijos variantiškumas – išsamiau gilintasi tik į atskirų tarmių priegaidžių požymius, priegaidės apibūdintos daugiausia tik iš klausos. Dauguma autorių pažymi, kad bendrinei kalbai teikta trijų priegaidžių sistema egzistuoja tik labai nedideliame vidurio tarmių plote. Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių baltų kalbų priegaidžių tyrimams būdingas naujas fonologinis požiūris. Daugiausia tyrinėti skirtingose tarmėse labai nevienodi priegaidžių požymiai. Daugiau dėmesio kreipta į priegaidžių (fonemų) priešpriešų ir jų skiriamosios galios nustatymą. Aptariamųjų naujausių tyrimų autorius R. Kudirka eksperimentiniu tyrimu ėmėsi nustatyti, ar lietuvių ir latvių ilguosiuose monoftonguose egzistuoja priegaidės ir kokiais požymiais jos skiriasi. Čia neužmirština, kad instrumentiniai prietaisai fiksuoja daugiasluoksnį požymių kompleksą; neatsižvelgus į tai galimas visiškai neadekvatus prozodinių reiškinių vertinimas.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Eksperimentinis tyrimas; Eksperimentinė fonetika; Fonologija; Kirčiavimas; Priegaidė; Priegaidės; Accent; Accentuation; Baltic languages; Experimental phonetik; Experimental research; Phonology; Syllable accent.

ENThe article discusses the debatable remarks concerning the recent experimental researches of the long vowel accents in the Lithuanian and Latvian languages (the year 2004 and 2005, research author - Robertas Kudirka). According to the Kudirka's research results, long vowel accents of the Latvian language differ in terms of acoustic features as compared to those of the Lithuanian language. Kudirka has noted that the acute accent of the Latvian language differs from the circumflex accent in shorter duration, wider fundamental pitch and intensity range. In Kudirka's opinion, long vowel accents of the Lithuanian language do not differentiate duration, quality, fundamental pitch or intensity features. The article suggests that the 'zero' result concerning the differential features of the syllable accents in the Lithuanian language might be a result of the questionable research methodology. The researcher has not considered the sound context of the segments researched; the values of the fundamental pitch and intensity have been measured only in the five points chosen, but not during the whole time of the sound articulation. The research performed cannot be considered as the final point in the discussions concerning the syllable accents in the Baltic languages; research of the complicated prosodic phenomena must be developed by specialists in experimental phonology. [From the publication]