LTStraipsnyje lyginamos Emmanuelio Levino ir Isaiah’o Berlino intelektualinės biografijos ir filosofinės idėjos. Atskleidžiami iš to paties regiono kilusių intelektualų biografijų ir požiūrių panašumai. Pažymima, kad Levino ir Berlino teorijose esama skirtumų. Levinas buvo fenomenologas ir dialogo filosofas. Berlinas buvo idėjų istorikas, patyręs stiprią Oksfordo analitinės mokyklos įtaką. Jis buvo įvairovės ir heterogeniškumo filosofas. Tačiau abu ypatingą dėmesį kreipė į individualias biografijas, kultūros ir religijos skirtumus. Individualus gyvenimas ir asmenybė jiems buvo kur kas svarbiau nei teorinės sistemos, ideologijos ir hegemoniniai diskursai. Todėl abu skirtingais būdais skleidė idėjas apie radikalų individų, kultūrų ir istorinių aplinkybių pliuralumą. Berlinas ir Levinas ypatingai domėjosi socialinių ir kultūrinių tikrovių heterogeniškumu, dramatine idėjų kolizija, asmens ir etninės tapatybės problemomis. Abu nusigręžė nuo iliuzinių unitarinių ideologijų ir teorijų. Filosofai heterogeniškumo idėja grindė radikalų idėjų skirtingumą, antagonizmus ir jų sąsajas su žmogaus būtimi. Kitoniškumo ir radikalios įvairovės idėjos skatino juos peržiūrėti metafiziką, idėjų istoriją, įvykių istoriją ir asmens tapatinimosi procesą. Kitaip nei Berlinas, Levinas atvirai prabilo apie priklausomybę Litvakų kultūrai. Tačiau abu mąstytojai, kurių vienas gimė Kaune, o kitas Rygoje, išgyveno panašias istorines dramas ir išplėtojo radikalaus pliuralumo, kitoniškumo teorijas bei atkreipė ypatingą dėmesį į žmogaus etikos problemas.Reikšminiai žodžiai: Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Isaiah Berlin; Isaiahas Berlinas; Kontekstų heterogeniškumas; Pliuralumas; Radikalus pliuralizmas; XX amžiaus filosofija; Heterogeneity of contects; Isaiah Berlin; Pliuralism; Radical pliurality; XX-th century philosophy.
ENThe article compares Emmanuel Levin and Isaiah Berlin’s intellectual biographies and philosophic ideas. Similarities in attitudes of the intellectuals originating from one and the same region are revealed. The author notes that Levin and Berlin’s theories have certain differences. Levin was a phenomenologist and dialogue philosopher. Berlin was s historian of ideas. He was greatly influenced by the Oxford Analytical School. He was a philosopher of variety and heterogeneity. However, they both paid particular attention to individual differences in biography, culture and religion. The both considered individual life and personality to be of greater importance than theoretical systems, ideologies and hegemonic discourse. Therefore, the both used different methods of spreading ideas about the radical pluralism of individuals, culture and historical circumstances. Berlin and Levin were particularly interested in the heterogeneity of social and cultural realities, the dramatic collision of ideas, and problems of ethnic identity. They both refused illusionary unitarian ideologies and theories. The philosophers used the idea of heterogeneity to justify the difference between ideas, the antagonism and their relations with human existence. Ideas of otherness and radical variety encouraged them to review the metaphysics, the history of ideas, and the history of events and the process of self-identification of a person. Unlike Berlin, Levin was the first to speak explicitly about the subjection of the culture of Litvaks. However, the both philosophers, one of whom was born in Kaunas, and the other in Riga, went through similar historic drama and developed radical theories of pluralism and otherness as well as paid particular attention to problems of human ethics.