Žmogaus savisaugos instinktai

LTStraipsnis tęsia publikacijų seriją, skirtą žmogaus savisaugos motyvacijos paveldimu (instinktyviu) pagrindu tyrimams. Ankstesniuose straipsniuose aprašyta permaininga žmogaus instinktų supratimo istorija, ideologinės ir psichologinės jų neigimo priežastys, jų raiškos žmogaus psichikoje ypatumai, neišvengiami individualūs skirtumai ir nuokrypiai (Viliūnas, 2005, 2006a). Instinktų, pasirodančių įvairiais žmogaus gyvenimo etapais, tyrimai pradėti nuo dauginimosi instinktų (Viliūnas, 2006b); šiame straipsnyje analizuojami savisaugos instinktai. Savisaugos motyvacijoje išskiriami trys pavojaus lygiai: kontaktinis, distancinis ir potencialus pavojus. Šiuos lygius atstovauja atitinkamai skausmo, baimės ir nerimo išgyvenimai. Autorius pabrėžia gilesnių teorinių apibendrinimų kontaktinės savisaugos motyvacijos srityje stoką psichologinėje literatūroje, susiedamas šią situaciją su vyraujančia tendencija vertinti skausmą (taip pat ir funkcionaliai panašius vestibiuliarinių pojūčių, temperatūros ar pasitenkinimo išgyvenimus) kaip jausmą, o ne kaip emocinį ir motyvuojantį reiškinį. Distancinio pavojaus vengimo paveldimo (instinktyvaus) pagrindo analizė pagrįsta tyrimais, nagrinėjusiais paveldėtą reakciją į pavojaus signalus (dažniausiai vadinamą parengties teorija, pagal M. E. Seligman, pavojaus signalai išmokstami greičiau), jų sąveiką ir dinamiką bei fobijų filogenetinę kilmę.Atskirą savisaugos lygį išreiškia nerimo būsena, kylanti jaučiant potencialų pavojų. Nerimo tyrimai teikia duomenis apie ekstremalius nuokrypius, pasireiškiančius jautrios ir nestabilios psichologinės konstitucijos individams. Straipsnyje aprašomi nerimo nuokrypiai ir jų įtaka žmogaus raidai. Autorius iškelia evoliucinę socialinio elgesio interpretaciją, siedamas ją su nerimo trūkumu. Daroma išvada, kad idėja apie sudėtingą paveldėtą (instinktyvų) žmogaus motyvacijos pagrindą visiškai pasitvirtina savisaugos poreikio raiškos srityje. Tiek pagrindiniai savisaugą užtikrinančios elgsenos mechanizmai, kuriuos atstovauja skausmo, baimės ir nerimo būsenos, tiek pirminiai jas sukeliantys poveikiai, tiek jų sąveika ir dinamika yra paveldimi. Tai, kad visi gyviai visą ontogenezę toliau mokosi, ko ir kaip būtina vengti, tai, kad žmogui fizinio egzistavimo grėsmes žymiai papildo socialinės kilmės pavojai, nereiškia, kad ontogenetiškai nuolat papildomas negatyvus patyrimas neturi tolesnį savisaugos motyvacijos vystymąsi grindžiančio instinktyvaus pamato. Potencialaus pavojaus vengimo lygyje senzityvus ir nepastovus psichologinės konstitucijos tipai ryškiai iliustruoja individualius instinktų raiškos, tiek minimalios, tiek maksimalios, skirtumus. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baimė; Fobijos; Nerimas; Psichopatija; Savisaugos poreikis; Žmogaus instinktai; Anxiety; Anxiety, psychopathies; Fear; Human instincts; Phobias; Psychopathics; Self-preservation.

ENThe article continues a series of publications explicating the instinctive roots of human motivation. The former articles outlined a changeable history of the understanding of human instincts, ideological and psychological reasons for their neglect, peculiarities of their expression in human psyche, inevitable individual differences and deviations (Viliūnas, 2005, 2006a). The outline of the manifestations of instincts in different areas of human life was started with the reproductive instincts (Viliūnas, 2006b); this article focuses on the instincts of self-preservation. The framework for the analysis of motivation of self-preservation is a distinction of the three levels of danger: contact, distant and potential danger. Those levels are typically represented by the experiences of pain, fear, and anxiety, respectively. The author emphasizes a lack of a deeper theoretical understanding of contact self-preservation motivation in psychological literature, and connects this situation with the prevailing tendency to treat pain (as well as functionally similar experiences, such as vestibular, temperature and the like) as a sensation, not as an emotional and motivating phenomenon. Analysis of the instinctive foundation of the avoidance of distant dangers is based on the research of the hereditary reactions towards that kind of signals (they are typically expressed as preparedness, according to M.E. Seligman, to learn the relevant signals faster), research of their interaction and dynamics, and of a phylogenetic origin of phobias.Analysis of anxiety which is responsible for the avoidance of potential dangers is supported by the research data concerning its extreme deviations manifest in the sensitive and unstable types of psychological constitution (psychopathies). Deviations of anxiety and the peculiarities of their impact on human development are described. The author outlines an evolutionary interpretation of a social behavior relating it with the lack of anxiety. It is concluded that the idea of a complex hereditary (instinctive) foundation of human motivation in respect a need of self-preservation is thoroughly confirmed by the evidence of psychological research. The main mechanisms of self-preservation, their interaction and dynamics, as well as the primary characteristics of their activation have a hereditary nature. The fact that all living organisms ontogenetically continue learning what and how is to be avoided, as well as the fact that in the case of human life threats to physical existence are augmented by the threats of social nature, does not mean that such accumulation of negative experience has no instinctive foundation determining the further development of self-preservation motivation. Types with a sensitive and unstable psychological constitution clearly illustrate individual differences in the minimal, as well as maximal manifestation of instincts. [text from author]