Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimo galimybių tarpukariu problema istoriografijoje

LTBėgant laikui Lenkija, kaip kaimyninė valstybė, darė didelę įtaką Lietuvos kultūros ir politikos raidai. Glaudūs kontaktai tarp abiejų tautų užsimezgė gerokai anksčiau nei per asmeninių unijų sudarymą. Jie padėjo lietuviams tapti krikščioniškosios Europos dalimi. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos santykių negalima vertinti vienareikšmiškai. Būta įvairių pakilimų bei nuosmukių. Be to, profesionaliems istorikų tyrinėjimams tam tikrais momentais didelę įtaką darė susiklosčiusi politinė atmosfera. Ši tendencija ypač buvo juntama tarpukariu. Ji savotiškai skatinta ir sovietmečiu. Kita vertus, tokių apraiškų galima rasti XXI a. tiek lietuvių, tiek lenkų istoriografijoje. Galima kelti klausimą, ar ne politinė situacija turėjo įtakos Abiejų Tautų Respublikos pavadinimo kaitai (Žečpospolita, Respublika, Jungtinė Lenkijos–Lietuvos valstybė)? Atsižvelgiant į visas aplinkybes, straipsnyje pastebima, kad Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai rado bendrų vardiklių, vertindami daugumą abiejų šalių istorijos įvykių. Dažniau ginčų kyla dėl tarpukario. Kita vertus, naujausioje lietuvių ir lenkų istoriografijoje, nagrinėjant šį laikotarpį, vis sunkiau įžvelgti kardinaliai priešingų vertinimų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir įvertinti Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimo galimybių tarpukariu problemos tyrinėjimo lygį lietuvių bei lenkų istoriografijoje. Siekiant jį įgyvendinti pasitelkta lyginamasis, aprašomasis, analitinis ir kiti moksliniai metodai.Reikšminiai žodžiai: 1918-1939; Istoriografija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos - Lenkijos santykiai; Lietuvos ir Lenkijos konfliktas; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Tarpukaris; Tarpusavio santykiai; Užsienio politika; Vilniaus klausimas; Vilnius; 1918-1939; Foreign policy; Historiography; Interrelations; Interwar period; Lithuania; Lithuanian-Polish conflict; Lithuanian-Polish relations; Vilnius; Vilnius issue; Wilno.

ENWith time passing, Poland, as a neighbouring state, had a huge impact on the development of Lithuanian culture and politics. Close relations between the both states emerged earlier than during the conclusion of personal unions. They helped Lithuanians become part of Christian Europe. However, Lithuanian and Polish relations cannot be assessed unequivocally. There were various booms and recessions. In addition, professional research of historians in certain moments was influenced by the surrounding political atmosphere. This tendency was especially prominent in the interwar period. It was also encouraged during the soviet period. On the other hand, such kind of expressions can be found in the 21st c. in Lithuanian as well as Polish historiography. One can ask a question: was it not the political situation that influenced the changes in the name of the Republic of the Two Nations? Bearing in mind all the circumstances, the article notes that Lithuanian and Polish scientists found a common denominator when assessing the majority of events in the history of the both states. More conflicts emerge due to the interwar period. On the other hand, it is increasingly difficult to observe cardinally opposite evaluations in the latest Lithuanian and Polish historiography when analysing this period. The aim of this article is to review and evaluate the level of research of the problem of possibilities of a thaw in Lithuanian and Polish relations in the Polish and Lithuanian historiography. In order to achieve this aim, the author employs the comparative, descriptive, analytical and other scientific methods.