LTDisertacijoje tiriamas rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (prieš 1744, toliau - B). Nors išlikęs nepilnas, šis žodynas laikomas didžiausiu XVIII a. vokiečių-lietuvių kalbų leksikografijos darbu. Disertacijos tikslas yra ištirti ir aprašyti žodyno leksikografinį metodą, kuris suprantamas kaip žodyne pateiktos kalbinės medžiagos atrankos ir pateikimo būdų bei priemonių visuma. Į leksikografinio metodo aprašymą įtrauktas ir žodyno šaltinių tyrimas. Disertacija pradedama įvadu ir dviem apžvalginiais skyriais, skirtais žodyno rankraščio atsiradimo istorijai ir autoriaus gyvenamajam laikotarpiui nušviesti. Ketvirtajame ir penktajame disertacijos skyriuose analizuojama žodyno makrostruktūra ir mikrostruktūra. Čia smulkiai nagrinėjamas B turinys, išskiriami unikalūs jo bruožai ir išsamiai apibūdinama žodyne teikiama leksikografinė informacija bei analizuojamos jos pateikimo formos. Disertacijos šeštasis skyrius skirtas žodyno šaltiniams tirti. Atskiruose skirsniuose aptariami trys pagrindiniai leksikografiniai žodyno šaltiniai ir jų naudojimo pobūdis: Konrado Agricolos Biblijos žodžių konkordancijų Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] 1674 m. redakcija, naujai surastas B šaltinis Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių-lotynų kalbų žodynas Clavis Linguae Latinae (1709 m. redakcija) ir paskutiniu žodyno rengimo etapu naudotas anoniminiu laikomas rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico-Lithvana. Atskirais skyreliais aptariami neleksikografiniai naudoti neleksikografiniai veikalai, žodyno patarlių šaltiniai bei hipotetiniai B autoriaus naudoti žodynėliai.Reikšminiai žodžiai: Istorinė leksikografija; Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas; Lietuvių kalbos istorija; Historicla lexicography; German-Lithuanian dictionary; History of Lithuanian language.
ENThis dissertation studies the hand-written German-Lithuanian dictionary Lexicon germanico = Lithvanicvm et Lithvanico = Germanicvm (before 1744, hereinafter - B). Although this dictionary has not survived in its entirety, it is considered to be the greatest work of German-Lithuanian language lexicography of the 18th c. The dissertation examines and describes the lexicographical method of the dictionary, which is understood as the whole of the selection of linguistic material presented in the dictionary and the methods and means of its presentation. A study of the dictionary’s sources is also included in the description of the lexicographical method. The dissertation begins with an introduction and two overviews devoted to the history of the dictionary’s origin, and the period in which the author lived. The macro- and microstructure of the dictionary are analysed in the fourth and fifth sections of the dissertation: the contents of B are examined in detail, its unique features are singled out, and the lexicographical information provided in the dictionary is described and the forms of its presentation are analysed. Part six explores the dictionary sources. The three main lexicographical sources and the nature of their usage are discussed in separate sections: the 1674 edition of Konrad Agricola’s Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae [...], the newly discovered B source, Johann Jacob Dentzler’s German-Latin dictionary Clavis Linguae Latinae (1709 edition), and the anonymous handwritten German-Lithuanian dictionary Clavis Germanico-Lithvana, which is was used during the last stage of preparation of the dictionary. Separate sections discuss non-lexicographical works, sources of the dictionary’s proverbs, and hypothetical glossaries used by the author of B.