Processes of identity reconstitution for descendants of jewish emigrants from the Baltic and Central Europe in post-holocaust situations
LTStraipsnyje aptariami žydų aškenazių, emigravusių iš Baltijos regiono ir Centrinės Europos, palikuonių tapatybės atkūrimo procesai. Tiriama, kokias sąsajas tokie emigrantų palikuonys yra išlaikę su savo tėvų gimtinėmis. Atsižvelgiant į bendruosius tapatybės atkūrimo proceso ypatumus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis procesas yra glaudžiai susijęs ir su asmeninės bei kolektyvinės tapatybės pasirinkimo principais, išlikusiais emigrantų šeimos gyvensenoje, bei visuomeniniais tokio pasirinkimo galimybių aspektais, naujai iškylančiais šių laikų Baltijos regiono bei Centrinės Europos šalyse. Pastebima, kad vis daugiau minėtų emigrantų palikuonių yra linkę grįžti ne vien į laikinąsias savo tėvų perkėlimo zonas, bet ir į jų tikrąsias gimtines. Jie domisi savo tėvų socialinės tragedijos istorijomis prieš holokaustą ir jo metu, jie nelieka abejingi ir visų žydų, gimusių ir gyvenusių tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje, likimui. Jie stengiasi išsaugoti savo šeimos ir giminės kultūrinio paveldo istorines ištakas bei jo dabarties apraiškas, suvokdami jas kaip sudėtines visos Europos kultūrinio palikimo dalis. Rekonstitucijos procesas yra suvokiamas kaip sudėtinė visos sociokultūrinės, istorinės atminties ir tapatybės atkūrimo proceso dalis; jis šiuo metu yra aktualus daugeliui aškenazių. Toks sociokultūrinės atminties atkūrimo procesas yra trejopas. Tai postmigracinis (post-migratory) postgenocidinis (post-genocide) ir postetnocidinis (post-ethnocide) procesai. Iš esmės visa tai vertintina kaip žydų aškenazių materialiosios ir nematerialiosios kultūros totalaus naikinimo nuo pat jos ištakų faktas.Šiame kontekste identiteto „tapatumo“ ir „skirtingumo“ sampratos yra tiesiogiai susijusios su visais šiais trimis veiksniais, žinomais konkrečiose jų tėvonijose. Be to, čia yra svarbios ir sąmoningo ar nesąmoningo (verbalinio ir neverbalinio) tapatybės apsisprendimo aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jų tėvams tuometinėse gimtosiose Baltijos regiono, Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Globaliu aspektu istorinio ir kultūrinio žydų identiteto teritorijos apima didžiules geografines platumas, kuriose bendrame judėjų tapatybių kontekste (greta žydų safardų, žydų jemenitų) daugiau ar mažiau išryškėja ir žydų aškenazių identitetas. Žinant, kad konkrečios Baltijos regiono ir Centrinės Europos šalys yra identifikuojamos lokalinės vietovės, kur formavosi ir buvo puoselėjamos jų tėvų kartos kultūrinės ir istorinės identiteto šaknys, minėti žydų emigrantų palikuonys mintyse šias žemes dažnai tapatina su sąlyginės Žydų žemės (Yiddishland) įvaizdžiu. Beje, toks įvaizdis nebūtinai turi būti tiesiogiai siejamas su jų identiteto tėvyne. Žydų aškenazių identitetai gerokai labiau negu kitų žydų identitetai šiuo metu yra atkuriami holokausto istorinės atminties kontekste. Tokia istorinė atmintis jiems yra svarbi tam, kad galėtų giliai suvokti visos Europos žydų tragiškos lemties esmę. Be to, tai yra būtina ir stengiantis nepasiduoti visuotinės tautinės bei istorinės globalizacijos procesui, kur judaizmas yra nuolat veikiamas įvairiausių kitų kultūrinių bei istorinių identitetu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atkurto ryšio (reconnexion) praktikos; Atkurto ryšio praktikos, žydų tapatybė; Atmintis; Etnocidas; Genocidas; Genocidas ir etnocidas; Istorinė tapatybė; Migracija; Perregistravimas; Postetnocidas; Postgenocidas; Postgenocido ir postetnocido apraiškos; Rekonstitucija; Rekonstitucijos ir perregistravimo procesai; Ethnocide; Genocide; Genocide and ethnocide; Historical identity; Jewish identity; Memory; Migration; Post-ethnocide; Post-genocide; Post-genocide and post-ethnocide situations; Processes of reconstitution and re-registration; Re-registration,; Reconnexion practices; Reconstitution.
ENThis paper deals with the processes of identity reconstitution for descendants of Jewish emigrants from the Baltic and Central Europe, and with the current relationships they have with these regions. Considering their practices of identity reconnexion which are part of identity re-registration processes, the attention is centered on the individual and collective identity economies existing in victims' families, and on the social interactions increasing in the context of the institutional politics concerning the Baltic and Central Europe. Many descendants of victims begin nowadays to come more and more to zones where their families lived, and not only to the extermination places. They try to find all that happened in the social history of their family before and during the Holocaust, and also what occurred for the Jews in these territories during the Soviet domination. They seek there the past and current presence of their cultural and historical heritage, which is also one of the important components of the European inheritance. [From the publication]
