Reisen in die vergangenheit : Deutsche heimattouristen auf der Kurischen Nehrung

• Kelionės į praeitį: vokiečių "tėviškės turizmas" į Kuršių Neriją
• Journeys into the past: German 'roots tourism' on the Curonian Spit

LTNuo 1990 metų daug vokiečių turistų keliauja į buvusias Vokietijos žemes Rytų Europoje, iš kur Antrojo pasaulinio karo metu jie patys ar jų giminaičiai turėjo priverstinai išsikelti. Viena tokių vietovių – Nida (vok. Nidden) Kuršių nerijoje, istorinėse Rytų Prūsijos žemėse. Šiame straipsnyje pateikiamos ir apibendrinamos šiame mieste darytų retrospektyvinių „tėviškės turizmo“ (vok. Heimattourismus) tyrimų išvados. Minėti Nidos turistai nėra vien „tėviškės turizmo“ turistai siaurąja šios sampratos prasme. Tai ne vien tie vokiečiai, kurie yra gimę ar augę Kuršių nerijos apylinkėse. Kartu su jais dažnai čia atvyksta ir jų vaikai bei anūkai, kurių vaikystė prabėgo jau pokarinėje Vokietijoje. Dar daugiau – jų gretose yra ir vokiečių, neturinčių istorinių sąsajų su Kuršių nerija, bet aktyviai besidominčių vokiškojo kultūros paveldo apraiškomis visoje Rytų Europoje. Kai kurie jų yra lankęsi Nidoje savo vaikystės laikais, dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui. Tuomet Nida buvo populiarus turistinės traukos centras, garsėjęs tiek čia nuolat atvykstančiomis iškiliomis meno ir intelektualinėmis asmenybėmis, tiek ir paprastų vokiečių, ten ieškančių bei randančių poilsį bei ramybę, gausa.Remiantis etnografinio pobūdžio tyrimais Nidoje, bandoma rasti atsakymus į esminį klausimą, – kas tebetraukia minėtus įvairių kultūrinių ir istorinių patirčių vokiečius į šias vietoves ir kaip jie patys vertina čia įgytas naujas patirtis? Kaip kiti lietuvių ir vokiečių turistai vertina „tėviškės turizmo“ fenomeną? Kaip šis turizmas leidžia palyginti idealizuotas tokio gyvenimo rekonstrukcijas su realybe? Minint Hertha'os Pietsch, garbaus amžiaus vokietės, atvejį, kai ji po 60 metų pirmą kartą sugrįžo aplankyti savo gimtinės Nidoje, aprašoma, kokias emocijas ir prisiminimus viešniai sukėlė po daugelio metų įvykęs šis vizitas. Ryškūs vietinės gamtos vaizdai, aromatai, garsai, reljefas jai iškilo vaikystės laikų prisiminimuose ir atsikartojo dabarties įspūdžiuose. Galimybė pasitikrinti šias jaunystės vizijas šių laikų realybėje, dar kartą išgyventi fatališkas karo ir pokario laikų nuotaikas, skaudžias priverstinės emigracijos patirtis leido jai naujai įvertinti daugelį jos asmeninių praeities ir dabarties gyvenimo realijų. O tokios realijos daugeliu aspektų atitinka visos jos kartos bendraamžių istorinės gyvensenos patirtis, atsiskleidžiančias atskirais istoriniais šio krašto tarpsniais – Vokietijos imperija (iki Pirmojo pasaulinio karo); Lietuvos Respublika (1923-1939); nacistinė Vokietija (1939-1944); sovietmetis (1945-1990) ir Lietuvos nepriklausomybės laikai (nuo 1990). [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Mitologija; Neringa; Nida; Nostalgija; Tėviškės turizmas; Vokietija (Germany); Vietos mitologizavimas; Curonian spit; Geman; Mythologization of the place; Lithuania; Meaning; Nostalgy; Place-myth; Routs tourism.

ENSince 1990 many Germans travel to the former German regions in Eastern Europe from which they or their relatives had been displaced in the course of World War II. Studying the case of Nida on the Curonian Spit in Lithuania – the former Nidden in East Prussia and the Memel district, respectively – the article examines the role of 'roots-tourism' {Heimattourismus) for the visitors as well as for the town Nida. Visits to the former homeland spark the examination of one's own life story. This enables the former inhabitants to overcome their homesickness so that they gradually become 'normal' tourists. In this process they reinforce the 'place-myth' of this region as an idyllic paradise at the Baltic Sea. Tourism, thus, provides for continuity by reconstructing the past in the mind of the visitors as well as in the tourist place. The article points out how the tourism industry tunes its ears to the visitors' demands and offers different approaches to the past. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History