LTRytų Europos – drauge ir Lietuvos – transatlantinė migracija pasižymi ilga ir įvairiapuse migracijos bangų, kartų ir imigracijos vietovių istorija. Tokia įvairovė prašosi skirtingų Rytų Europos kilmės JAV gyventojų etninio paveldo ir socialinės atminties tyrinėjimo perspektyvų. Ji taip pat skatina atskirai apsvarstyti konkrečias etninio identiteto formas, aptinkamas tarp šiandienos teksasiečių, kurie yra imigrantų, atvykusių iš Lietuvos prieš šimtą penkiasdešimt metų, palikuonys. Tvirtintume, kad toks identitetas galėtų būti konceptualizuojamas kaip atsektas, atkurtas ir atsiimtas, be to, dar paremtas vietiniu paveldu ir genealogija, tad ir labiau lokalus nei etninis. Todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas yra nužymėti tokio savito identiteto pavidalus – identiteto, susitelkusio ties paveldu ir genealogija kaip atgauta ir atsiimta herojine lietuvių – pirmųjų Teksaso gyventojų – praeitimi. Straipsnis paremtas etnografiniu lauko tyrimu, atliktu 2002 ir 2004 metais Teksase, bei archyvine medžiaga. Straipsnyje teigiama, kad nepaisant to, jog pirmųjų lietuvių imigracija į Teksasą truko vos dvidešimt metų (nuo 1852 iki 1874 m.), o jų įnašas nebuvo pastebėtas ilgus metus, kol šių imigrantų palikuonys ėmėsi iniciatyvos pabandyti į Teksasą sugrąžinti lietuviškumą. Jau nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos daugiakultūriame Teksase buvo telkiamos pastangos šį lietuviškumą išryškinti šalia kitų imigrantų iš Europos kultūrų. Svarbiausia veikla, kuria užsiėmė vietiniai lietuvių kilmės vadovai ir draugijos, yra lietuviškumo dimensijos Amerikoje prieš ir po pilietinio karo dokumentavimas bei įamžinimas.Genealogijų ir vietinių istorijų sudarymas, rūpinimasis etninio paveldo atmintinomis vietomis ir objektais, šeimų suvažiavimų ir panašių etninių veiklų organizavimas – tai strategijos, kuriomis siekiama suteikti pripažinimą ilgai nepastebėtam lietuviškajam paveldui daugiakultūriame Teksase. Svarbu tai, kad vietinių lietuvių kilmės amerikiečių modernųjį etninį (postetninį) identitetą apibūdina ne tradiciniai etniškumo metmenys (tokie kaip kalbos išlaikymas ir endogamija), bet greičiau nūdien sukonstruoti ar išrasti etninės priklausomybės simboliai ir naratyvai. Tokia yra paminklinė lenta „Lietuviai Teksase“ prie vieno iš Teksaso kelių arba pasididžiavimo naratyvai, nuolatos cirkuliuojantys viešajame diskurse, tokie kaip „lietuviai – pirmieji Teksaso gyventojai“. [...] Teksaso valstija istoriškai susiformavo kaip daugiakultūrė, tačiau joje labai ryški vokiečių kilmės amerikiečių kultūra. Taigi „atsiimant“ tam tikrą Rytų Europos (lietuvišką) kultūrinį paveldą ir istoriją, siekiama dar kartą aptarti jau suformuotą ir standartizuotą Teksaso istoriją. Taip elgtis skatina vyraujančios identiteto politikos ir dominuojantys Teksaso valstijos diskursai, kai daug reikšmės teikiama jos pirmųjų gyventojų (kolonistų iš Europos) praeičiai. Šiuos veiksmus skatina ir etninių ar kolonistų palikuonių siekis įgyti pripažinimą bei socialinį statusą per tam tikrą socialinės atminties išlaikymą, rekonstravimą ir reprezentavimą. Taip jie tampa ne tik tam tikros genealoginės protėvių linijos, bet ir vietinės kultūros istorijos ekspertais. Tokios jautrumo savo šaknims praktikos eina kur kas toliau nei etninio paveldo su(si)grąžinimas ir siekia perrašyti bei dar kartą aptarti vietinę ir netgi nacionalinę Teksaso istoriją, jai suteikiant lietuviškumo dimensiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninis paveldas; Genealogija; Geneologija; Identiteto politika; Lietuviai; Migracija; Teksasas; Ethnic heritage; Genealogy; Identity politics; Lithuanians; Migration; Texas.
ENThe article aims at delineating particular shape of identity used among those contemporary Texans who are descendants of the Lithuanian immigrants of one hundred and fifty years ago. It is argued that such an identity can be understood as traced, evoked and reclaimed, as well as based on local heritage and genealogy and thus local rather than ethnic. What is important for the modern ethnic (or post-ethnic) identity of the Texan Americans of Lithuanian descent is not the traditional criteria of ethnicity (such as language retention or endogamy), but rather recent histories, compiled via the internet, and recently constructed or even invented symbols and narratives of ethnic belonging. The historical marker for "Lithuanians in Texas" and also narratives of the ethnic pride on "'Lithuanians as Texas Pioneer" are among the examples of that. [From the publication]