The fallacy of misplaced identity in Macedonia and Lithuania

LTStraipsnio autoriai, remdamiesi savo tyrimais Makedonijoje ir Lietuvoje, toliau aptaria dar 2005 m. Victoro C. dc Muncko suformuluotos tautinio identiteto formavimosi bei dinamikos trijų lygmenų teorijos teiginius. Minėti tyrimai liudija aiškiai apibrėžtus šių trijų lygmenų parametrus. Pirmuoju atveju identitetas konkrečioje bendruomenėje yra suvokiamas jau pasąmonėje glūdinčiais objektyviais pavienių individų analogiškos kalbos, religijos, etniškumo bei istorinės patirties aspektais. Jie sudaro nacionalinių tautos gyvensenos bruožų pagrindus. Antrasis tautinio identiteto lygmuo – realus šio proceso vyksmas, kur atskiros asmenų grupės išsiaiškina ir apsibrėžia tam tikrus tarpusavio skirtingumus. Trečiasis, epistemologinis, lygmuo tampa aktualus tais atvejais, kai atrankos būdu tenka aptarti tokius tapatumus ar skirtingumus, kurie yra sąmoningai nutylimi atskirų socialinių grupių tarpusavio santykiuose. Toks teorinis trijų lygmenų modelis leidžia abiem kryptimis („iš viršaus“ ir „iš apačios“) išskirti tautinio identiteto sampratos sudėtines dalis. Tyrimai Lietuvoje ir Makedonijoje pateikia ir realius pavyzdžius šiai teorijai praktiškai pagrįsti.Detaliau aptariant šią sistemą teigiama, kad pirmojo lygmens komponentai turėtų išeiti iš elementarių „kultūrinio atstovavimo“ ribų. Jie turi sudaryti galimybes inspiruoti individualios atsakomybės bei atsidavimo savo apsibrėžtam identitetui jausmus ir tapti atskaitos taškais motyvuotiems tokio identiteto nusistatymo atvejams. Kitaip tariant, jie gali kilti ir būti materializuojami ne įvairaus lygmens bendruomenės, o pavienių individų sąmonėje. Pirmasis identiteto apibrėžties lygmuo bendruomenės atžvilgiu lieka abstraktus, nepastovus ir nepakankamai motyvuotas, kol visa tai nėra patikrinama ir patikslinama antrajame lygmenyje – realiame gyvenime. Lietuvoje yra pastebimas skirtingas identiteto traktavimas atskirų piliečių kartų, augusių ir brendusių sovietiniu laikotarpiu (pirmasis atvejis) ir nepriklausomybės laikotarpiu (antrasis atvejis) sampratose. Tai sudaro prielaidas atsirasti trečiajam (epistemologiniam) identiteto raiškos lygmeniui, nes pavieniai individai kultūrines patirtis ir vertybes gali suvokti skirtingai. Skirtingai jie gali suvokti ir identiteto „tapatumų“ bei „skirtingumų“ ribas, individualiai ieškoti būdų pažinti ir teigiamai priimti minėtus skirtingumus. Taigi antrasis ir trečiasis identiteto sampratos lygmuo gali tolygiai ir vaisingai prisidėti prie visai tautai aktualios, aiškios ir visai bendruomenei priimtinos nacionalinio identiteto visuminės sampratos suformulavimo ir brandaus jos esmės suvokimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Epistemologija; Epistemology identity; Integracijos laipsniai; Lithuania; Macedonia; Makedonija; National identity; Pasirinktas supratimas; Scale of integration; Selective knowing; Tautinis identitetas; Epistemologija; Epistemology; Identitetas; Integracijos laipsniai; Lithuania; Macedonia; Makedonija; National identity; Pasirinktas supratimas; Scale of integration; Selective knowing; Tautinis identitetas.

ENUsing case studies from Macedonia and Lithuania, the authors develop a three level theory of the formation and dynamics of national identity. Case study material is used to show how first order levels of identity such as common language, religion, ethnicity and history are by themselves unmotivated until they are anthropomorphized as national characteristics and capacities, usually in heroic proportion. This second level order of national identity gives life to national identity but also can emphasize differences between different groups of people; a third epistemological level is often required which, if it is effective is a way of selectively emphasizing similarities and eliding differences across these disparate groups that constitute the nation. This theoretical model integrates "top down" and "bottom up" approaches to understanding the formation of national identity and case studies are used to support and illustrate the theory. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology