Patirtis ir refleksija : fenomenologinės filosofijos akiračiai

LTMonografijoje sistemiškai analizuojamos laiko, transcendencijos ir pasaulio temos Edmundo Husserlio ir jo pasekėjų Martino Heideggerio, Jose Ortegos y Gasseto, Eugeno Finko, Emanuelio Levino, Maurice’o Merleau-Ponty, Jeano-Paulio Sartre’o fenomenologijoje. Knygoje siekiama aprėpti ne atskirų fenomenologų nesutarimus, bet tai, kas juos vienija – bendrą fenomenologinės metodologijos atveriamą darbo lauką. Fenomenologinei filosofijai svarbiausias yra sugrįžimas prie pačių daiktų. Šis sugrįžimas yra galimas tik reflektuojant ir aprašant patirtį ir tai, kas toje patirtyje duota. Sugrįžti prie pačių daiktų – vadinasi išsivaduoti nuo vyraujančių natūralistinių ir objektyvistinių pažiūrų, kurios dominuoja šiuolaikiniame gyvenamame pasaulyje. Husserlio fenomenologija šiame kontekste tyrinėjama ne tiek kaip filosofijos istorijos dalykas, bet kaip aktuali filosofinė praktika. Tai reiškia, jog knygoje aprašomos patirtys ir pavyzdinės situacijos turi būti reaktualizuojamos skaitytojo patirtyje. Knygoje siekiama parodyti, jog Husserlio fenomenologija yra neužbaigtas projektas, kuris gali būti suprastas tiktai įsisavinant praktines ir kritines fenomenologijos funkcijas. Fenomenologinė filosofija nuo pat atsiradimo buvo kaltinama solipsizmu, idealizmu ir perdėtu epistemologizmu. Šioje monografijoje siekiama parodyti, jog šie priekaištai yra nepagrįsti. Fenomenologija ne tik kritikuoja neteisingas epistemologijos sampratas, bet ir parodo, kad teorinės nuostatos turi neišvengiamas praktines pasekmes mūsų gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Atgal prie daiktų; Edmundas Husserlis; Eksperimentas; Fenomenologija; Finkas; Heideggeris; Husserlis; Intencija; Intencionalumas; Intersubjektyvumas; Kitas; Kūnas; Laikas; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Pasaulis; Patirtis; Refleksija; Sartre'as; Tarpkūniškumas; Tomas Saulius Kondrotas; Transcendencija; Šiuolaikinė filosofija; Back to things; Body; Contemporary philosophy; Edmund Husserl; Experience; Fink; Heidegger; Husserl; Intencionality; Intention; Intentionality; Inter-bodility; Intersubjectivity; Other; Phenomenology; Reflection; Sartre; Time; Tomas Saulius Kondrotas; Transcendence; World.

ENThe monograph systematically analyses the themes of time, transcendence and world in the phenomenology of Edmund Husserl and his followers Martin Heidegger, Jose Ortega y Gasset, Eugen Fink, Emmanuel Levinas, Maurice Merleau-Ponty, Jean-Paul Sartre. The book attempts to cover not the disagreements of individual phenomenologists, but rather common points, i.e. a common work field opened by phenomenological methodology. Returning to the very things is key to phenomenological philosophy. This returning is possible only when reflecting and describing experience and what that experience brings. Returning to the very things means liberating from prevailing naturalist and objective views that dominate in modern lived world. In this context Husserl’s phenomenology is investigated not as a subject of the history of philosophy but as relevant philosophical practice. This means that the experiences and exemplary situations described in the book must be re-actualised in the reader’s experience. The book seeks to show that Husserl’s phenomenology is an unaccomplished project which might be understood only by assimilating practical and critical functions of phenomenology. From the very start phenomenological philosophy was accused of solipsism, idealism and exaggerated epistemology. The monograph attempts to show that these reproaches are unfounded. Phenomenology not only criticises wrong concepts of epistemology, but also shows that theoretical attitudes have inevitable practical consequences in our life.