Du žinomi nežinomi 1566 m. antrojo Lietuvos Statuto rengimo komisijos nariai - Povilas Ostrovickis ir Martynas Volodkevičius

LT1566 metais priimtas II Lietuvos Statutas sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę, atliepė joje vykstančius visuomenės procesus. Išplėtus bajorijos teises, teisiškai buvo sumažintas diduomenės viešpatavimas, o į Statutą įrašius žemės privilegijas, atspindėtos valstybėje tuo metu vykdytos reformos. II Lietuvos Statutas taip pat buvo labiau išplėtotas nei ankstesnysis ir gerokai patobulintas, 14-oje jo skyrių sistemiškiau ir aiškiau pateikti 367 civilinės ir baudžiamosios teisės straipsniai, remiantis ne tik vietiniais teisės šaltiniais, bet ir romėnų, Lenkijos ir Magdeburgo teise. Šį sudėtingą II Lietuvos Statuto rengimo darbą atliko speciali komisija. Nustatyta, jog komisijai priklausė dvasininkai – Žemaitijos vyskupas Jonas Domanovskis, Vilniaus kanauninkas Stanislovas Gabrijalavičius, pasauliečiai – Vilniaus vaitas ir karaliaus sekretorius Augustinas Rotundas, Vilniaus teismo teisėjai Povilas Ostrovickis bei Martynas Volodkevičius. Taigi žinomi 5 tikrieji II Lietuvos Statuto rengimo komisijos nariai, arba, kaip spėjama, katalikiškoji jos dalis. Du komisijos nariai P. Ostrovickis ir M. Volodkevičius kol kas iš tiesų yra žinomi nežinomieji. Todėl šiame straipsnyje siekiama pateikti naujų faktų apie šias asmenybes, kiek leidžia galimybės akcentuojant jų religines pažiūras, teisinę veiklą bei ne mažiau svarbią detalę – mokėtas kalbas. Tai svarbu tikslinant bendrą II Lietuvos Statuto rengimo komisijos sudėtį, taip pat aiškinantis, kokiais šaltiniais turėjo remtis komisijos nariai.Reikšminiai žodžiai: Antrasis Lietuvos Statutas, 1566; Antrasis Lietuvos Statutas, 1566; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Martynas Volodkevičius; Povilas Ostrovickis; Rengimo komisija; Teisė; Commission; Law; Martynas Volodkevičius; Povilas Ostrovickis; Second Statute of Lithuania (1566); Second Statute of Lithuania, Comission of the drawing-up, personalies.

ENThe second Lithuanian Statute adopted in 1566 enhanced the state of the Grand Duchy of Lithuania and reflected its social processes. Having expanded the rights of the nobility, the domination of the nobility was legally reduced, and having included land privileges into the Statute, the reforms implemented in the country were revealed. The second Lithuanian Statute was more comprehensive and significantly improved than the previous one. Its 14 sections systemically and more clearly present 367 articles of civil and criminal law based not only on local sources of law, but also on the Roman Law, the Polish law and the Magdeburg Law. The difficult preparation of the Second Statute of Lithuania was performed by a special commission. It was established that the commission consisted of clergymen – Bishop of Žemaitija Jonas Domanovskis, Vilnius priest Stanislovas Gabrijalavičius, secular representatives – the voigt of Vilnius and the secretory to the king Augustinas Rotundas, judges of the Court of Vilnius Povilas Ostrovickis and Martynas Volodkevičius. So there are 5 actual members of the commission drafting the Second Statute of Lithuania. They are the catholic part of the commission. Little information is known about two members of the commission P. Ostrovickis and M. Volodkevičius. Therefore, this article seeks to present new facts about these personalities. It is important when revising the overall composition of the commission drafting Second Statute of Lithuania as well as clarifying the sources the members of the commission employed.

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešieji notarai XVI amžiaus kryžkelėse: nuo 1512 metų Europos notariato nuostatų iki Antrojo Lietuvos Statuto / Inga Ilarienė. Moteris prie istorijos šaltinio / sudarė Eugenijus Saviščevas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. P. 191-214.
• Teisminės kultūros atspindžiai Kauno pavieto žemės teismuose XVI a. devintajame dešimtmetyje / Darius Vilimas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 503-524.