Kur buvo žiemgalių Silenės žemė?

LTArcheologinių tyrinėjimų pakoreguotas Žiemgalos teritorijos vaizdas leidžia patikslinti istoriniuose šaltiniuose, visų pirma 1254 m. dalybų aktuose, minimų jos žemių lokalizaciją. Aiškėja, kad dar 1892 m. pasiūlytai ir menkai pagrįstai A. Bylenšteino hipotezei, siejančiai Silenės žemę su Augstkalne (tarp Žagarės ir Tervetės), atsiranda pagrįstesnė alternatyva naujų tyrinėjimų išplėstame Žiemgalos plote. Tai - Šilėnų piliakalnis prie Kuršėnų, apie kurį telkiasi ir žiemgališkų archeologijos paminklų grupė, dėl savo išsidėstymo lengvai identifikuojama kaip savarankiška žemė. Silenė yra vienintelė Vakarų Žiemgalos žemė, kurios lokalizacija iki šiol buvo abejotina, tad jos perkėlimas į naujai atrastą žiemgalių teritoriją viską sustato į savo vietas: archeologiniai duomenys įgyja istorinę interpretaciją, o istorinių duomenų interpretacijoje užpildoma "balta dėmė". Kartu nauja Silenės lokalizacija iš dalies panaikina tam tikrą disproporciją tarp pietinei bei šiaurinei Žiemgalos dalims tenkančių istorinių centrų ir archeologinių paminklų santykio: pietvakarių (lietuviškoje) Žiemgaloje lokalizuojami 2 žiemgalių politiniai centrai - Silenė ir Žagarė, o šiaurės vakarų (latviškoje) Žiemgaloje - 4 centrai. Santykis tampa 1:2 vietoj ankstesnio 1:5, o tai geriau dera su bendra archeologinių paminklų statistika, rodančia, kad "lietuviška" ir "latviška" Žiemgalos dalys yra apylygės. Kartu galima sakyti, kad Silenė - vienintelė iš rašytinių šaltinių žinoma žiemgalių žemė, kuri buvo įtraukta į Lietuvos gynybinę sistemą ir XIV a. funkcionavo kaip integrali Lietuvos valstybės dalis.Reikšminiai žodžiai: Augustas Bylenšteinas; Ernestas Vasiliauskas; Istorinė geografija, Žiemgala, Silenės žemė; Livonijos Ordinas; Rygos arkivyskupas; Rygos katedros kapitula; Rytų Žiemgala (Upmalė); Silenė; Vakarų Žiemgala; Šilėnai; Žiemgaliai; Achbishop of Riga; August Bielenstein; Cathedral Chapter of Riga; Eastern Semigallia (Upmale); Ernestas Vasiliauskas; Historic geography, Semigallia, Silene land; Livonian Order; Selene; Semigallians; Western Semigallia; Šilėnai.

ENArchaeological research has corrected the borders of the Semigallian territory and created preconditions to make a more precise localisation of its historical lands recorded in the sources, primarily in the acts of partition of Semigallia of 1254. It seems that a poorly grounded hypothesis of August Bielenstein proposed in 1892, which localised the centre of the Silene Land at Augstkalne between Žagarė and Tervete, has already got a better alternative in the extended territory of Semilallia identified thanks to the recent research. That is the Hillfort of Šilėnai (near Kuršėnai) surrounded by a group of Semigallian archeological monuments; its situation implies that it was a separate land. Silene is the only land of Western Semigallia, localisation of which has been doubted, therefore, its identification with a newly discovered Semigallian territory puts everything into order supplementing archaeological data with historical interpretation and filling the gap within historical interpretations as well. In addition to that, new localisation of the Land of Silene events considerable disproportion between historical centres and archaeological monuments of Northern and Southern Semigallia. Now the south-western (Lithuanian) part of Semigallia receives 2 Semigallian political centres, namely Silene and Žagarė, whereas north-western (Latvian) part of Semigallia remains with 4 centres. Cross-ratio 1:2 is more coherent with general statistics of archaeological monuments than the previous 1:5. We can also say that Silene was the only Semigallian land known from the written sources, which got integrated into Lithuanian defence system and functioned as an integral part of the Lithuanian state in the 14th century.

• Julijus Dioringas - XIX amžiaus Šiaurės Lietuvos tyrėjas / Ernestas Vasiliauskas. Archaeologia Lituana. 2013, t. 14, p. 129-156.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos 1529 m. sienos aprašas / Andrej Ryčkov, Ernestas Vasiliauskas. Istorija. 2022, Nr. 127, p. 104-131.
• XIII-XIV a. sandūros žiemgalių migrantai šiaurės Kurše ir žemutiniame Padauguvyje? / Vitoldas Muižniekas, Ernestas Vasiliauskas. Liaudies kultūra. 2013, Nr. 1, p. 21-32.
• Žemaitija ir Žiemgala XIII a. ketvirtajame ketvirtyje – XIV a. pirmajame ketvirtyje / Tomas Baranauskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 99-117.
• Žiemgalos etninės ribos / Ilona Vaškevičiūtė. Lituanistica. 2012, Nr. 1, p. 36-50.