Prūsų vardyno tyrimo problemos

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas prūsų gyvenamųjų vietų vardams, arba oikonimams, kuriais pradėta domėtis XVI a. pabaigoje. Prūsų kalbos paminklų sąrašas negausus. Todėl kalbinę medžiagą būtina papildyti gausiais prūsų vardyno duomenimis, t. y. asmenvardžiais ir vietovardžiais ir reliktiniais prūsų tarmių žodžiais, glosomis, posakiais, užfiksuotais istorijos dokumentuose prieš pagrindinių prūsų kalbos paminklų pasirodymą ir po jų pasirodymo. Straipsnyje diachroniškai apžvelgiami svarbiausi prūsų vardyno tyrimai (K. Henenbergerio, M. Pretorijus, G. C. S. Henigo, J. Gerulio, lenkų onomastų ir kt.). Pirmieji prūsų oikonimai pasirodė XIII a. vidurio dokumentuose, parašytuose lotynų kalba, Nagrinėjant prūsų vardyną būtina atsižvelgti į tai, kada buvo užfiksuoti oikonimai, kokia buvo dokumentų kokybė, kaip oikonimai ir apskritai tikriniai vardai buvo užrašomi tame pačiame foliante, neišleidžiant iš akių to fakto, kad vieną foliantą sudarė daug dokumentų, kurių kalba ir autorystė, sprendžiant iš rašysenos, įvairavo. Iš rankraštinių šaltinių būtina išrinkti visus vieno oikonimo užrašymo variantus, nes istorijos dokumentus spaudai dažniausiai rengė istorikai, kurie būdami patyrę paleografai, galėjo neatkreipti dėmesio į vieną ar kitą raidę, kuri onomastui turi lemiamą reikšmę nustatant etimologiją. Prūsų oikonimai turi būti traktuojami ne tik kaip įrodomoji medžiaga prūsistų, baltistų, indoeuropeistų hipotezėms patikrinti, bet ir kaip savarankiškų tyrimų objektas. Gyvenamųjų vietų vardų tyrimai gali suteikti žinių apie jau nebeegzistuojančios tautos istoriją ir kalbą.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Oikonimai; Onomastikos tyrimai; Prūsija; Prūsų vardynas; Vardynas; Vietovardžiai; Vietų vardai; Oiconyms; Onomastic studies; Personal names; Place names; Proper names; Prussia; Prussian proper names.

ENThe article based on the report delivered in the 14th World Lithuanian Symposium on Arts and Sciences in Lemont on 26-30 November 2008 elaborates on the issues of investigating the oiconyms of the collection of Prussian proper names. The manuscript and printed sources of the 13th-16th centuries recorded Prussian personal names and place names, which were further intensively collected and investigated in the 19th-20th century (until 1925). The collection of the Prussian proper names did not include the proper names from the 16th century (after 1525) onwards - it was believed that the fixed German forms of pronunciation of Prussian place names had already been established until the early 16th century. This attitude was rejected after the investigation of the Prussian place-names recorded after 1525 until the early 19th century. The research of the Prussian proper names was resumed in the 1970s-1980s, when the onomastic studies of the living Baltic languages advanced significantly and a number of new Prussian place names, which were not known to previous researchers, were identified on the basis of the expanded chronology of empirical. [From the publication]

• Der Begriff "locus" in den Ordensdokumenten / G. Blažienė. Индоевропейское языкознание и классическая филология. 2011, 15, p. 57-68.
• Lithuanica aliter: visuminės filologijos pritaikymas lituanistikoje / Tomáš Hoskovec. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 85, p. 117-140.
• О балтийских ойконимах Калининградской области / Грасилда Блажене. Культурное наследие Восточной Пруссии. 1 / составители: Грасилда Блажене, Наталия Лихина. Калининград, 2011. P. 78-95.