Lietuvių tremtinių Sibire gegužinės pamaldos (XX a. penkto dešimtmečio vidurys - šešto dešimtmečio pabaiga)

LTReliginė žmonių elgsena tiesiogiai susijusi su juos supančia aplinka. Iki XX a. vidurio lietuviai kaimo gyventojai, o jų tremtyje buvo dauguma, pasižymėjo ypatingu religingumu. Todėl tremtyje atsidūrę lietuviai (1946-1952 metai) kurie Tėvynėje pasižymėjo intensyviu religiniu gyvenimu, išlaikė ir netgi sureikšmino įvairias religinės veiklos formas. Viena svarbiausių religinio pobūdžio švenčių tremtyje buvo gegužės mėnesį atliekamos gegužinės pamaldos. Šios gegužinės pamaldos yra pasirenkamos straipsnio objektu. Straipsnyje siekiama aptarti gegužinių apeigų tremtyje ypatybes; atskleisti gegužinių pamaldų rengimo vietos parinkimą ir apeigas lydėjusius papročius; nustatyti apeigų religinę, socialinę bei politinę reikšmę tremtyje, jų sąsajas su Lietuvoje vykusiomis gegužinėmis pamaldomis. Straipsnio šaltinių pagrindą sudaro buvusių tremtinių apklausų metu gauti duomenys, papildyti mokytojų persikvalifikavimo programos klausytojų surinkta medžiaga. Surinkti duomenys atskleidžia, jog apeigų ir papročių funkcionavimo schema tremtyje atitiko Lietuvos kaimo gyventojų religinėms apeigoms būdingą pavidalą, kurį koregavo politinės ir ideologinės tremties sąlygų ypatybės. Gegužines litanijas tremties pradžioje giedojo slaptai, o postalininiu laikotarpiu, lengvėjant tremties sąlygoms, jos jau buvo atliekamos viešai, pritaikius esamas aplinkos sąlygas. Be to, tremtiniams gegužinės apeigos padėjo išsaugoti dvasinį ryšį su prarasta Tėvyne, tapo ir viena pasipriešinimo sovietiniam ateizmui bei režimui forma.Reikšminiai žodžiai: Gegužinės pamaldos; Lietuviai tremtiniai, gegužinės pamaldos; Religingumas; Sibiras; Tremtiniai; Exiles; Lithuanian deportees, May prayer; May feast; Religiosity; Siberia.

ENThe article analyses the sacred service of Gegužinė (Lith. May Feast) among the Siberian exiles. It attempts to discuss the peculiar features of the sacred service of Gegužinė in exile; to identify the selection of places for the service and its customs; to determine religious, social and political meaning of the rituals in exile and their links to analogue rituals in Lithuania. The scheme of rituals and customs corresponded to the form of rituals characteristic of the Lithuanian villagers. However, the peculiarities of the life in exile often changed the place and proceedings of rituals. Little altars in Siberia used to acquire a multifunctional character and served as the place of multiple rituals. The altar with the image of the Blessed Virgin Mary used to be placed in barracks or a residential house. The sacred services held near crosses reveal the links with the services in Lithuania, whereas the sacred service organised near the cemetery shows their peculiar form. Collective services of family or public type expressed the communicative and social aspirations in exile and served as the powerful means of preserving religious and national identity. The sacred service of Gegužinė in exile contributed to the preservation of the link with the Homeland and manifested as one of the forms of resistance against the Soviet atheism and regime. [From the publication]